„Per operaciją buvo ne tik likviduotas infekcijos židinys, bet ir šis susirgimas“, – sakė ji. „Prezidentas turėjo įgimtą širdies ydą, bet ji netrukdė aktyviai dirbti, kol nebuvo kito negalavimo“, – paaiškino prezidento kanceliarijos vadovas Guntis Pukytis.
Latvijos prezidentas R. Vėjuonis po jam atliktos širdies operacijos tebegydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Gydytojai jo pasveikimo perspektyvas vertina su atsargiu optimizmu.
Sausio 18 d. R. Vėjuonis buvo nugabentas į Rygos Rytų Gailezero klinikinės universitetinės ligoninės toksikologijos ir sepsio kliniką. Medikai valstybės vadovo organizme aptiko sepsinę infekciją, kuri darė poveikį širdies vožtuvams. Gydytojai nusprendė atlikti širdies operaciją, kad būtų pašalintas infekcijos šaltinis.
Sausio 19 d. valstybės vadovas buvo perkeltas į Rygos Paulo Stradinio klinikinę universitetinę ligoninę, kur jam kitą dieną buvo atlikta skubi širdies operacija. Infekuotas širdies vožtuvas buvo pakeistas protezu. Sausio 29 d. klinikos atstovai pranešė, kad infekcija, dėl kurios R. Vėjuoniui prireikė širdies operacijos, dar nevisiškai nugalėta.
Kaip pareiškė Valstybinės sveikatos ir darbingumo ekspertizės komisijos vadovas Maris Andersonas, prezidentui po širdies operacijos gali būti įformintas invalidumas.
Kol prezidentas serga, jo įgaliojimai perduoti Latvijos parlamento pirmininkei Inarai Murniecei.