Tiesa, ekspertai spėja, kad nubaudus įžūlų Čečėnijos lyderį gali įsiplieksti naujas karas neramioje Čečėnijoje. Apie tai leidinyje „Newsweek“ rašo laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Aleksandra Garmažapova, informuoja zn.ua.

Ji primena, kad neseniai R. Kadyrovas pavadino opozicijos politikus Rusijoje „liaudies priešais“. Atsakydamas į tai, opozicijos parlamentaras Konstantinas Senčenka parašė savo paskyroje tinklalapyje „Facebook“, kad pats R. Kadyrovas yra Rusijos gėda, kuris diskreditavo viską, kas buvo didinga šalyje.

Čečėnijos autonomijos lyderis ėmė reikalauti atsiprašymų. K. Senčenka nesutiko atsiprašyti, bet sausio 15 d., po to, kai pakalbėjo su „rimtais žmonėmis“ iš Čečėnijos, nedelsdamas priešais kameras atsiprašė R. Kadyrovo.

Jo balsas ir rankos drebėjo. Opozicijos politikai nusivylė kolegos poelgiu, bet jie tęsė jo pradėtą žodinį karą.

Straipsnio autorė primena, kad visi, kas kritikavo R. Kadyrovą, brangiai sumokėjo. Buvęs Čečėnijos autonomijos vadovo apsaugininkas Umaras Israilovas pabėgo į Europos Sąjungą ir viešai papasakojo apie kruvinus savo buvusio viršininko nusikaltimus, apie tai, kaip jo įsakymu 2003–2005 m. buvo įvykdyta daugybė žmogžudysčių, pagrobimų ir kankinimų.

Ramzanas Kadyrovas
Foto: Instagram nuotr.

Austrija suteikė U. Israilovui politinį prieglobstį, tačiau 2006 m. jį nušovė prie prekybos centro Vienoje. Žudiko taip ir nerado, nes Rusija atsisakė bendradarbiauti su austrų tyrėjais, tiriant šią bylą.

2008 m. Maskvoje nušovė Ruslaną Jamadajevą, kurį laikė galima R. Kadyrovo pamaina. Jo brolis Sulimas Jamadajevas 2009 m. kovą pabėgo į Jungtinius Arabų Emyratus, bet po dviejų dienų jį nužudė. Trečias brolis – Isa apkaltino R. Kadyrovą organizuotomis žmogžudystėmis ir greitai pats tapo užpuolimo auka. Tiesa, jam pavyko likti gyvam.

Pernai nužudė garsų Rusijos opozicijos lyderį Borisą Nemcovą. Jo bendražygiai tarpusavyje kalba, kad prie šio nusikaltimo prisidėjo Čečėnijos lyderis, bet bijo atvirai taip pareikšti.

Jie tik apsikeičia su R. Kadyrovu žodiniais grasinimais internete. Visa tai vyksta Kremliaus panosėje. Bet niekas Maskvoje – nei V. Putinas, nei ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, nei Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas viešai nekomentuoja R. Kadyrovo elgesio. Čečėnijos lyderis dėl nežinomų priežasčių faktiškai lieka neliečiamas.

Ekspertai siūlo kelis paaiškinimus. Viena iš hipotezių – kad ekonomiškai Čečėnija priklauso nuo Kremliaus pinigų, todėl jos lyderis priverstas būti lojalus Rusijai.

Bet šią kortą muša pavojingas R. Kadyrovo koziris – jis turi asmeninę kariuomenę, ištikimą tik jam. Dėl to Kremliaus įtaka Čečėnijoje labai ribota. Jei federalinė valdžia suims R. Kadyrovą, gali kilti trečias Čečėnijos karas – konfliktas, kurio Kremlius negali sau leisti. Todėl V. Putinas tapo savo kūrinio įkaitu.

Kita Maskvos tylėjimo versija labiau tikėtina. Pagal ją, R. Kadyrovas mėgina išsiaiškinti, kiek toli gali eiti. Jis nori pamatyti, kaip Kremlius reaguos ir ar apskritai reaguos. R. Kadyrovas tikrina V. Putiną, duodamas užuominą, kad jo valdžia nepajudinama.

Neseniai V. Putinas pavadino R. Kadyrovą efektyviu vadovu. Taip Rusijos prezidentas reagavo į forumo dalyvės iš Čečėnijos žodžius, kuri padėkojo V. Putinui už jo ryžtingus veiksmus kovoje su terorizmu Sirijoje, nes ši problema stipriai jaudina Čečėnijos gyventojus.

Tiesa, 2015 m. birželį Tarptautinė krizių grupė paviešino ataskaitą „Čečėnija: vidinis užsienis“, kuri po 2006 m. yra pirma kompleksinė šios organizacijos ataskaita apie politinę situaciją respublikoje.

Ataskaita pagrįsta daugeliu tyrimų ir ilgamečiu darbu regione. Ataskaitoje rašoma, kad Čečėnijoje bręsta konfliktinis potencialas visomis kryptimis: politika, ekonomika, religija ir kt. Ekspertai mano, kad trapus stabilumas šioje Kaukazo respublikoje egzistuoja tik dėl asmeninių Rusijos prezidento V. Putino ir Čečėnijos lyderio R. Kadyrovo santykių.