Tokius teiginius Berlyno, kur tariamai ir įvykdytas šis pasidygėtinas nusikaltimas, policijos pareigūnai primygtinai neigia, o siužetą parengusiam žurnalistui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Politologas Nerijus Maliukevičius su teiginiu, kad „rusiškasis pasaulis“ įkėlė koją ir į Vokietiją, sutinka, o DW žurnalistas Aleksandras Varkentinas pabrėžia, kad šią istoriją sėkmingai išpūtė bendros dešiniųjų populistų ir propagandos specialistų iš Rusijos pastangos.

Mergaitės istorija

Rusų kilmės mergaitės iš Vokietijos, kurią esą pagrobė ir išžagino pabėgėliai, istorija, kaip reikiant pasistengus televizijos kanalui „Pervyj kanal“, internete sulaukė didžiulio dėmesio. Vos tik pasirodžius minėtajam reportažui, imta teigti, kad ši istorija dar nesibaigė, niekas dar neaišku, o apie tyrimą policijos pareigūnai nepasakoja sąmoningai – kaip ir Rusijos valstybinio kanalo žurnalistai.

Berlyno policijos atstovai tvirtino, kad nebuvo nei pagrobimo, nei išžaginimo.

N. Maliukevičius
Kai kalbame tik apie Rusijos televizijų transliuojamą melą bei pramanus ir rusakalbės auditorijos Europoje fenomeną, mes šiek tiek sumenkiname problemos mastą. Aš tai pavadinčiau posovietiniu fenomenu bendrąja prasme. Kai Vakaruose atsiduria posovietinio mentaliteto žmonės, jiems ten labai sunku prisitaikyti prie demokratinės aplinkos, laisvosios rinkos, pradeda lįsti primityvūs suvokimo šablonai, baimės ir fobijos.

Remiantis Berlyno policijos suteikiama informacija, apie Lizos dingimą pranešta sausio 11 dieną. Po 30 valandų mergaitė atsirado. Šiuo metu Berlyno prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo seksualinio kontakto su nepilnamete. Sausio 26 dieną Berlyno prokuratūros atstovas Martinas Schtelneris pareiškė, kad tyrime minimi du vyrai, kurių amžius apie 20 metų. Remiantis įtarimais, Liza, prieš mįslingai dingdama, savo noru turėjo seksualinių santykių su abiem jaunuoliais, skelbia „Deutsche Welle“.

Istorija netrukus pasiekė ir Rusijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministerijas. Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas negailėjo kritikos Vokietijos policijos darbui, be to, prabilo ir apie mergaitės pagrobimą. Anot S. Lavrovo, teisingumas šioje seksualinės prievartos prieš nepilnametę byloje privalo triumfuoti bet kokia kaina. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris gana grubiai ir tiesmukai apkaltino Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovą kišantis į svečios šalies vidaus reikalus.

Atsižvelgiant į kontekstą, svarbu pabrėžti, kad nei policija, nei prokuratūra, nei advokatas, ginantis mergaitės šeimos interesus, apie pagrobimą ir išžaginimą nekalbėjo.

Netylėjo ir rusų bendruomenė Vokietijoje, kurios atstovai Berlyne surengė protesto akciją, į kurią aktyviai įsitraukė ir šalies dešiniosios krypties partijos, kurios, kaip jau žinoma, pabėgėlių ir imigrantų klausimu nusiteikę itin nesvetingai. Protesto akcijų rengta ir kituose Vokietijos miestuose, jose taip pat dalyvavo nemažai vietos rusų.

Sausio 23 dieną Berlyne prie Vokietijos kanclerės administracijos pastato surengta demonstracija. Ją inicijavo vietos rusakalbių šeimų tėvai, tačiau mitinge dalyvavo ne tik Rusijos diasporos atstovai, bet ir tie, kurių pažiūros gana artimos Vokietijos dešiniųjų politinio judėjimo „Pegida“ teiginiams.

Galiausiai, kaip skelbė DW, daugiausia dėmesio į save atkreipė judėjimai ir organizacijos, pasisakančios prieš Vokietijos valdžios vykdomą migracijos politiką. Protesto akcija, savaime suprantama, neliko nepastebėta Rusijos televizijų.

Ši išgalvota istorija būtų taip ir likusi viena iš daugelio tokių išgalvotų istorijų su visais reikiamais atributais (verkiančiais, nepatenkintais žmonėmis ir akivaizdžiai pritemptais vaizdo įrašais) ir paskendusi panašių Rusijos propagandos aparato produktų jūroje (tik visiški naivuoliai istorijos apie pabėgėlių išžagintą mergaitę nelygina su panašia pasaka apie nukryžiuotą berniuką), jeigu ne netikėta vokiečių reakcija.

Atsirado advokatas, kuris pasirengęs „Pervyj kanal“ žurnalistą Ivaną Blagojų paduoti į teismą.

Politologas ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad tai vienas iš lemiamų šios istorijos atomazgos momentų – svarbiausia, kuo baigsis Vokietijos reakcija į „Pervyj kanal“ veiksmus.

Rusakalbiai – visos Europos fenomenas

DELFI N. Maliukevičius atkreipė dėmesį į kelis svarbius momentus, kurie, anot jo, padėtų susidaryti gana tikslų šios istorijos paveikslą. Anot eksperto, rusakalbių fenomenas vien Baltijos valstybėmis neapsiriboja. Kaip teigia N. Maliukevičius, šiuo atveju reikia kalbėti apie visą Europą.

„Kai kalbame tik apie Rusijos televizijų transliuojamą melą bei pramanus ir rusakalbės auditorijos Europoje fenomeną, mes šiek tiek sumenkiname problemos mastą. Aš tai pavadinčiau posovietiniu fenomenu bendrąja prasme. Kai Vakaruose atsiduria posovietinio mentaliteto žmonės, jiems ten labai sunku prisitaikyti prie demokratinės aplinkos, laisvosios rinkos, pradeda lįsti primityvūs suvokimo šablonai, baimės ir fobijos. Taigi neapribočiau šio fenomeno vien rusakalbių auditorija. Tai posovietinės auditorijos santykis su nauja realybe, santykis, kurį lydi savi mitai ir stereotipai“, – įsitikinęs politologas.

Anot jo, skirtingose valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Skandinavijos šalyse, vaikų klausimai, nepilnamečių baudžiamojo persekiojimo, o dabar ir migrantų tema, kuruojami Kremliui artimuose valdžios sluoksniuose. Kaip teigia politologas, jų nurodymu žengtas pirmasis žingsnis buvo skubiai aktualizuotas Rusijos televizijų, o fonui tame pačiame Berlyne pasitarnavo aktyvistai.

Trečias svarbus dalykas, pagal N. Maliukevičių – tai, kad po Krymo kampanijos ir karo Ukrainoje viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama tik apie rusakalbius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Politologo tvirtinimu, tai pernelyg „lokalus požiūris“.

„Tai visos Europos rusakalbių auditorijos klausimas. Tai nėra vien iššūkis, susijęs su Baltijos valstybių rusų bendruomenėmis. Tai ne menkesnis iššūkis ir Vokietijai, ir Skandinavijos šalims. Tiek sprendimai, tiek darbas su tokiomis bendruomenėmis – dalis bendros, o ne vien Baltijos valstybėmis apribotos, strategijos“, – įsitikinęs N. Maliukevičius.

Nerijus Maliukevičius

Palankus metas

Kodėl Rusijos propagandos mašina savo nuodus nukreipė į Vokietiją? Atsakydamas į šį klausimą, politologas atkreipia dėmesį į su pabėgėlių tema susijusią įtampą ir bendrą kontekstą. „Politinė Vokietijos sistema ir be Kremliaus pagalbos jaučia stiprų spaudimą. Šis momentas (pasirinktas – DELFI) iš esmės tam, kad įtampa dar padidėtų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visa tai jau vyksta iš inercijos, Rusijoje nuolat juntamas informacinis karas. Netgi pasakyčiau, kad tai „apsiaustos tvirtovės“ pojūčio padarinys. Tai labai aiškiai juntama Rusijos visuomenės informavimo priemonėse“, – sako politologas.

N. Maliukevičius spėja, kad Vokietija šiuo atveju susidūrė su „rusiškuoju pasauliu“. „Manau, kad Vokietijoje pirmą kartą taip stipriai pasijuto šios informacinės politikos ir informacinio fono padariniai, tačiau šioje situacijoje įžvelgiu teigiamų dalykų. Tokiu atveju pats metas aptarti bendrą strategiją, veiksmų planą, ką daryti, kad visoje Europoje gyvenančios rusų bendruomenės neatsidurtų tokiame agresyviame informaciniame gete“, – teigia DELFI pašnekovas.

A. Varkentinas
Rusijos žiniasklaida vienu metu kalbindavo tokį profesorių Haagą, kuris aiškindavo situaciją Vokietijoje. Kas kartą būdavo tas pats: vokiečiai nieko nesupranta, V. Putinas visiškai teisus ir t.t. Paaiškėjo, kad tas Haagas gyvena Vokietijoje, bet praktiškai nekalba vokiškai. Niekur nedirba, gyvena socialiniame būste, o rusų žiniasklaidoje prisistatė kaip profesorius, kuris tuoj jums viską paaiškins.

Ko laukti?

Kalbėdamas apie padarinius, kurių gali turėti istorija, susijusi su „Pervyj kanal“ siužetu ir tiesa apie minėtąją mergaitę, ekspertas pabrėžia, kad „Vokietijos požiūris į tokius dalykus – itin sisteminis ir racionalus“.

„Kiek man žinoma, svarstoma galimybė imtis teisinių veiksmų prieš „Pervyj kanal“. Man tai pats svarbiausias padarinys – kas laukia televizijos, Vokietijoje išprovokavusios tokią situaciją. Man įdomiausi būtent teisiniai žingsniai, kuriuos derėtų vertinti iš mūsų perspektyvos, o ne tiesiog dėl šios temos virpinamas oras“, – konstatuoja politologas.

Dešiniųjų populistų ir Rusijos propagandos kūrėjų sąjunga

„Deutsche Welle“ rusiškos versijos žurnalistas Aleksandras Varkentinas tvirtina, kad istorija su mergaite yra būtent „ta istorija“. Anot žurnalisto, Vokietijos dešinieji populistai stengiasi šią istoriją išnaudoti saviems tikslams.

„Susiformavo labai kenksminga dešiniųjų populistų ir Rusijos propagandos skleidėjų, bandančių įsukti šią istoriją, sąjunga. Esą Vokietijos policija sėdi rankas sudėjusi, nors iš tikrųjų Vokietijos policijos pareigūnai iš visų jėgų stengiasi išgelbėti tos vargšės mergaitės gero vardo likučius, todėl ir viešina labai mažai informacijos, nemini net vardo. Mergaitės artimieji elgiasi priešingai – jie šią melagingą istoriją nuo pradžios iki galo skelbia visais įmanomais kanalais. Kaip toliau gyvens ši vargšė mergaitė, sunku net įsivaizduoti“, – DELFI patikino žurnalistas.

„Pervyj kanal“ reportažas padarė savo darbą? „Demonstracijos prasidėjo į dienos šviesą iškilus tikriesiems faktams: nebuvo nei pagrobimo, nei išžaginimo. Iš musės dramblį padarė neofasištams prijaučiantys artimieji. Ten iš viso nebuvo nė vieno pabėgėlio, o Rusijos žiniasklaidos teiginius, esą trys arabai 30 valandų be paliovos žagino trylikametę mergaitę, nesuvokiama protu, tai tikrų tikriausia propaganda“, – sako A. Varkentinas.

Rusijos televizija Vokietijoje šildosi „pelnytos šlovės“ spinduliuose

Vokietijos žiniasklaida pastebėjo Rusijos televizijos parengtą reportažą. Tiesą sakant, Rusijos televizija iš esmės jau gana seniai Vokietijoje šildosi „pelnytos šlovės“ spinduliuose – kitaip tariant, visi puikiai žino, kad „jos vertinti rimtai paprasčiausiai nevertėtų“. Tai toli gražu ne pirmasis toks atvejis, sako A. Varkentinas.

„Rusijos žiniasklaida vienu metu kalbindavo tokį profesorių Haagą, kuris aiškindavo situaciją Vokietijoje. Kas kartą būdavo tas pats: vokiečiai nieko nesupranta, V. Putinas visiškai teisus ir t.t. Paaiškėjo, kad tas Haagas gyvena Vokietijoje, bet praktiškai nekalba vokiškai. Niekur nedirba, gyvena socialiniame būste, o rusų žiniasklaidoje prisistatė kaip profesorius, kuris tuoj jums viską paaiškins“, – pasakoja žurnalistas.

Anot jo, advokatui dabar pasitaikė tiesiog puiki proga paduoti į teismą „Pervyj kanal“, anksčiau jis to padaryti negalėjęs, nes Rusijos žurnalistai Vokietijoje negali būti teisiami.

„Šiuo atveju jis bus teisiamas dėl tarptautinės nesantaikos kurstymo, nes šis žurnalistas socialiniuose tinkluose aktyviai ragino Vokietijoje gyvenančius rusakalbius šią istoriją vertinti ir priimti rimtai, rengti demonstracijas. Čia, Vokietijoje, jis kurstė neapykantą tautiniu pagrindu. Čia jau teismo reikalas“, – pabrėžė žurnalistas.

Anot jo, šia istorija Vokietijos žiniasklaida susidomėjo, apie tai rašė tokie įtakingi leidiniai kaip „Spiegel“ ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. „Visi šios istorijos faktai aiškūs, nėra daugiau apie ką kalbėti ir dėl ko ginčytis“, – įsitikinęs žurnalistas.