Tuo metu Europos Sąjungos politiniai lyderiai ragina D. Tusko atstovaujamą Europos Tarybą kuo skubiau rengti neeilinį vadovų susitikimą dėl migrantų krizės, nes tai, jų nuomone, yra svarbiausias daugelį Europos Sąjungos institucijų griaunantis fenomenas.
Taip pat per debatus migrantų klausimu Strasbūre dalis europarlamentarų griežtai ragino D. Tuską atidėti Britanijos referendumo klausimus vėlesniam laikui, nes nei migrantų priėmimo, nei jų srauto pasidalijimo, nei ES išorinių sienų reforma nėra įgyvendinta. Pats D. Tuskas pripažino, kad laiko liko mažai.
„Turime ne daugiau kaip du mėnesius, kad viską sutvarkytume. Kalėdinio sezono statistika nedžiugina – „Frontex“ duomenimis kasdien į ES atvykdavo po 2 tūkstančius žmonių. Kovą Europos Tarybai bus paskutinis terminas norint pasitikrinti, ar mūsų strategija veikia. Jei ne, susidursime su tokiomis sunkiomis pasekmėmis kaip Šengeno griūtis. Be abejo, tokia alternatyva mūsų strategijai nėra maloni, todėl raginu šalis nares iki galo įgyvendinti migracijos kontrolės planus“, – perspėjo ET prezidentas.
Migrantai aistras kelia ir tarp ne politikų – Olandijoje įvyko eilinės vietos gyventojų riaušės, kur Hyso miestelio žmonės triukšmingai protestavo prieš vyriausybės planus čia apgyvendinti 500 migrantų, dar karą parodė, kad net ir turtingosios Europos šalys sunkiai pakelia šią naštą.
Daugiausiai migrantų – daugiau kaip milijoną priėmusi Vokietija, stengiasi susidoroti su tokiu žmonių antplūdžiu, bet, pavyzdžiui, Vyšegrado valstybės, kaip paaiškėjo po jų vidaus reikalų ministrų susitikimo, ir toliau atsisako paklusti migrantų kvotų sistemai.
Šengeno narė Norvegija, nepaisydama per Rusiją atvykusių afganų ir kitų ne iš Sirijos karo zonos atvykusių migrantų protestų ir net bado streiko, stengiasi didžiąją dalį šių žmonių gražinti atgal – ypač tuos, kurie įvažiavo į Rusiją legaliai, nes Norvegija laiko Rusiją saugia šalimi.
„Suprantu, kad jie norėtų pasilikti Norvegijoje, bet bado streiku neįmanoma gauti leidimo gyventi šalyje. Mes vykdome ribotą, bet teisingą imigracijos politiką ir tai reiškia, kad jei pagrindo leidimui gyventi nėra, privalote išvykti iš šalies“, – griežtai kalbėjo Norvegijos imigracijos ir integracijos ministrė Sylvi Listhaug.
Nesenkantis migrantų srautas rodo, kad Turkijos žadėtos reformos tai pat buksuoja. Kita vertus, daugiau kaip 2 milijonus tokių migrantų priėmusi Turkijos vyriausybė jau priėmė precedento neturintį sprendimą leisti migrantams dirbti legaliai. Kol kas tokius laikinus leidimus galės gauti tik 10 procentų pabėgėlių stovyklose gyvenančių žmonių, bet tiems, kurie gyvena miestuose, tokie ribojimai negalios.