Įstatymas, kurio projektas sulaukė kritikos lavinos šalyje iš užsienyje, nurodo kad sprendžiant labiausiai ginčijamus klausimus Konstitucinio Tribunolo sprendimai turės būti priimami ne paprasta, o dviejų trečdalių balsų dauguma ir kad balsavime privalės dalyvauti 13, o ne devyni teisėjai.
Tik spalį į valdžią išrinkta partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujama itin konservatyvių pažiūrų buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio, atvedė šalį politinę krizę – iš dalies dėl ginčijamo Konstitucinio Tribunolo teisėjų paskyrimo.
Ji mėgino paskirti penkis savo pasirinktus teisėjus į 15 narių turinčią instituciją ir atsisakė pripažinti teisėjus, kurie buvo paskirti ankstesnės sudėties parlamento, kai valdžioje buvo liberali partija „Pilietinė platforma“ (PO).
Tūkstančiai žmonių praeitą savaitgalį rengė demonstracijas Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir kituose miestuose, protestuodami dėl svarstomo įstatymo ir kaltindami konservatyvią vyriausybę keliant pavojų demokratijai.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas prilygino politinę padėtį Lenkijoje „perversmui“, supykdydamas premjerę Beatą Szydlo, kuri pareikalavo atsiprašyti.
Konstitucinis teismas pareiškė, kad naujasis įstatymas pažeidžia jo nepriklausomybę ir varžys jo veiklą.
Pagal naują tvarką teismas galės paskelbti nutartį tik praėjus 2–6 mėnesiams po to, kai priims prašymą išnagrinėti kokį nors klausimą. Iki šiol sprendimai galėjo būti priimami praėjus dviem savaitėms.
Tai „suponuoja didžiulius potencialius vilkinimus ir iš tikrųjų paralyžiuoja (teismo darbą)“, sakoma Konstitucinio Tribunolo rašytinėje nuomonėje.
J.Kaczynskis, kuris nėra nei prezidentas, nei premjeras, bet daugelio laikomas pagrindiniu veikėju, nustatančiu PiS politiką, sakė norintis užbaigti „bičiulių šutvės“ tradiciją šioje institucijoje.
Jis kaltino Konstitucinį Tribunolą mėginant blokuoti vyriausybės politiką – pavyzdžiui, sprendžiant dėl lengvatų šeimoms ir pensijinio amžiaus keitimo.