Aštriai atsakydamas į kaltinimus, kad Varšuva nesutinka prisiimti didesnės naštos sprendžiant Europos pabėgėlių krizę, diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis išreiškė abejonių dėl Vokietijos požiūrio Rytų Europos šalių atžvilgiu.
„Kai Vokietija leido Lenkijos piliečiams dirbti Vokietijoje po to, kai mes įstojome į ES 2004 metais? Po septynerių metų. Kodėl niekas tuomet nekalbėjo apie solidarumo stygių?“ – klausė jis.
„Šiandien Vokietija priima milijoną sirų, žmonių iš kito žemyno – jokių problemų“, – W.Waszczykowskis sakė laikraščiui „Berliner Zeitung“, kuris šį interviu paskelbė antradienį.
„Lenkija įstojo į NATO 1999-aisiais, bet iki šiol Aljansas nedislokavo nei vieno dalinio Lenkijoje arba Vidurio Europoje. Priežastis – kad Vokietijai labiau rūpi Rusijos interesai negu Vidurio ir Rytų Europos saugumo interesai, – tęsė jis. – Taigi turėtume paklausti vokiečių: kur jūsų solidarumas partnerei ir kaimynei?“
Berlyno ir Varšuvos santykiai tapo įtempti, kai spalio pabaigoje Lenkijoje į valdžią grįžo konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“.
Šis euroskeptiška partija sakė finansiškai prisidėsianti prie Europos Sąjungos pastangų išspręsti pabėgėlių krizę, bet leido suprasti, kad Lenkija nepriims prieglobsčio ieškotojų.