S. Šoigu – tikroji jėga V. Putino užnugaryje ir galimas jo įpėdinis?

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra instituciškai, politiškai ir Rusijoje vyraujančių klanų požiūriu viena įtakingiausių figūrų. Karinga atmosfera ir kariniai Rusijos užmojai dar labiau stiprina gynybos ministro pozicijas. Taip LRT.lt sako Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone analitikas Marius Laurinavičius. Tačiau jį laikyti galimu Vladimiro Putino įpėdiniu, pasak M. Laurinavičiaus ir Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo Lauryno Kasčiūno, – per anksti.

„Paslaptingas gynybos ministras yra vienas iš realiausių kandidatų pakeisti V. Putiną prezidento poste. Didžiulė Rusijos ginkluotojų pajėgų biudžeto plėtra buvo pradėta ne V. Putino, o S. Šoigu. Lemiama figūra jis tapo po to, kai lapkričio pabaigoje Turkija numušė Rusijos bombonešį.

[...] Jis renkasi veikti šešėlyje, V. Putinui už nugaros, žvalgydamasis pro jo petį. Jis priima lemtingus sprendimus, tačiau elgiasi santūriai. Rusijos politikos Sirijos klausimu viešojoje erdvėje jis siunčia ginti Igorį Konašenkovą. Paklaustas apie tikruosius oro antskrydžių tikslus, I. Konašenkovas neįtikinamai atsakė, kad sprendimas bombarduoti Siriją buvo priimtas paskutinę minutę ir įvykdytas per kelias valandas po to, kai buvo duotas parlamento leidimas. Tačiau S. Šoigu karinę operaciją planavo keletą mėnesių“, – rašo britų žurnalas „The Spectator“.

Viena įtakingiausių figūrų

Pasak M. Laurinavičiaus, S. Šoigu yra instituciškai, politiškai ir Rusijoje vyraujančių klanų požiūriu labai įtakinga figūra. Tam palankios ir dabartinės aplinkybės.

„V. Putino administracijoje yra visų klanų atstovų, kurie tarpusavyje konkuruoja. Tačiau, esant dabartinei situacijai, kai Rusija įsivaizduoja save kaip apgultą tvirtovę, neva kariaujančią su Vakarais, vyrauja kietos rankos šalininkų klanai. Dėl to armija, kaip jėga, gynybos ministras natūraliai turi didelę įtaką. Nesakyčiau, kad S. Šoigu yra įtakingiausias žmogus po V. Putino, bet tikrai vienas įtakingiausių“, – kalba M. Laurinavičius.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymi, kad, nors iš įvairių aplinkybių, pasisakymų galima interpretuoti ir bandyti suprasti, kas yra kas Kremliuje, tikslias išvadas padaryti yra labai sudėtinga. Nepaisant to, abejonių, kad S. Šoigu yra svarbi figūra, – nekyla.

„V. Putino sistema grindžiama elito grupių tarpusavio sugyvenimo modeliu, kurį, balansuodamas tarp elito grupių, V. Putinas, kaip moderatorius, arbitras, palaiko. Bet toks modelis – tarsi „juodoji dėžė“. Nors galime nujausti, interpretuoti, daryti išvadas iš kažkokių pasikartojimų, tiksliai žinoti priežastinius ryšius, kiek įtakos turi vienas ar kitas asmuo, – labai sudėtinga. Tačiau S. Šoigu neabejotinai yra reikšminga figūra. 1994–2012 metais jis buvo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministras, vėliau – Maskvos srities gubernatorius. 2012 metais paskirtas Rusijos Federacijos gynybos ministru. Jis nuolat užima tam tikrą padėtį, bet ar jis yra trejetuke, ar penketuke svarbiausiųjų asmenų, pasakyti sunku“, – kalba L. Kasčiūnas.

V. Putino nepakeis?

LRT.lt kalbintų analitikų teigimu, nepaisant to, kad S. Šoigu yra labai įtakinga persona Kremliuje, kalbėti apie jį, kaip apie V. Putino įpėdinį, – dar anksti.

„V. Putinas prezidento poste turi dar labai daug laiko. Jei viskas eis ta linkme, kuria eina dabar, – karo su Vakarais linkme, gali būti, kad V. Putinas visai nesitrauks iš posto, net kai baigsis jo kadencijos“, – pažymi M. Laurinavičius.

Pasak L. Kasčiūno, nors S. Šoigu kandidatūros atmesti nevertėtų, lieka neaišku, ar jis galėtų įtikti visoms įtakos grupėms, veikiančioms Kremliuje: „Kariuomenė konkuruoja su kitomis struktūromis. Neaišku, ar jis gali joms įtikti. Kai kurios elito grupės gali nenorėti visiškai sukarinti valstybės.“

Be to, Kremliuje S. Šoigu turi konkurentų. Pagrindiniu jų M. Laurinavičius įvardija Dmitrijų Rogoziną.

„Jei Rusija nepasiektų savo tikslų Sirijoje, kiti klanai tai bandytų išnaudoti, bet nebūtinai tai reikštų S. Šoigu pozicijų susilpnėjimą. Kol kas vien jau pati atmosfera Rusijoje stiprina būtent S. Šoigu pozicijas. Tačiau pagrindinis jo konkurentas yra D. Rogozinas, kuris Vakaruose be reikalo nuvertinamas. S. Šoigu labiausiai remia armija, savo tikslams sėkmingai išnaudoja generaliteto paramą. Už D. Rogozino ir jo žmonių stovi karinis pramoninis kompleksas – nė kiek ne mažesnė jėga. Taigi situacija nėra vienareikšmiška, kad būtų galima sakyti, jog S. Šoigu gali būti ramus dėl savo ateities. Jie abu su D. Rogozinu priklauso kietos rankos šalininkų stovyklai“, – kalba M. Laurinavičius.

Pasak L. Kasčiūno, taip pat tikėtina, kad gandas apie S. Šoigu, kaip realų V. Putino įpėdinį, gali būti paskleistas specialiai, siekiant nukreipiant dėmesį nuo tikrojo „projekto“.