Apie tai, kad Šiaurės Korėja disponuoja branduoliniu ginklu, paaiškėjo dar 2005 metais, tačiau apie vandenilinę bombą (joje naudojama nevaldomos termobranduolinės sintezės metu išsiskirianti energija) Pchenjanas pranešė tik dabar. Ar verta tikėti Kim Jong Uno žodžiais? Slon.ru pateikia interviu su orientologu Fiodoru Tertickiu.
- Ar galima tikėti KLDR lyderio pareiškimais?
- Tikėti šia informacija nesu linkęs. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, Šiaurės Korėja niekada nesidrovėjo atvirai meluoti (pavyzdžiui, šiandienio laikraščio „Nodon sinmun“ numerio šeštame puslapyje yra pasakojimas, kaip Pietų korėjiečių liaudies masės siaubingai pavydi laimingo šiauriečių gyvenimo).
Antra, verta atminti, kad Šiaurės Korėjos atominė (o taip pat ir raketinė) programa ilgai tarnavo Pchenjanui visų pirma kaip tarptautinės pagalbos šaltinis. Scenarijus įprastas: tarptautinei bendruomenei grasinama atomine bomba, tikintis, kad ji sudrebės ir sumokės atostoginius. Ilgą laiką tai veikė, bet paskui pagrindiniai žaidėjai perkando Š. Korėjos strategiją ir nustojo duoti pinigus. Ką beliko KLDR daryti? Atmetus fantastinį variantą – „vykdyti ekonomines reformas ir kviesti investuotojus“, – tai belieka tik surengti ką nors bauginamo.
- Ką reiškia šis pareiškimas?
- Yra du variantai, savo rašinyje teigia ekspertas. Iki šiol Šiaurės Korėja atomines bombas darė iš plutonio. Taigi, pirmas variantas: norint pasiekti naujų nuolaidų, reikia susprogdinti urano bombą, juolab, urano Šiaurės Korėja turi.
Grasinimo vandeniline bomba planas puikus, tik tam reikia vandenilinės bombos. Bet reikiamo medijų efekto tai nesukels: daugelis nuspręs „na, buvo plutonio, dabar urano, koks skirtumas?“. O antrasis – susprogdinti vandenilinę bombą. Tada gali pavykti, kaip prieš 10 metų, kai KLDR pirmą kartą išbandė atominę bombą. Vandenilinės bombos variantas puikus visais atžvilgiais, išskyrus vieną. Norint susprogdinti vandenilinę bombą, reikia vandenilinės bombos.
- Kodėl Kim Jong Un meluoja?
- Šiauriečiai bombos neturi, antraip Kim Jong Unas būtų padaręs tokį pareiškimą po bandymų – tai būtų skambėję kur kas įtikimiau.
Kol kas gi tenka kalbėti apie vandenilinės bombos egzistavimą lyg netyčia – gal kas pamanys, kad netyčia prasitarė, patikės ir galiausiai duos pinigų. Panašiai nutiko 2013 metais, kai Kim Jong Unas „atsitiktinai“ nusifotografavo šalia „smūgio žemyninei JAV daliai plano“. Skubu nuvilti Pchenjano viršininkus – ne, pinigų neduos, rašo ekspertas.
- Ar Š. Korėja turi galimybę pagaminti branduolinį ginklą?
- Branduolinį – žinoma, jie jau atliko kelis bandymus. O štai termobranduolinį, mano turimais duomenimis, tikriausiai ne.
- Kaip į pareiškimą sureagavo Pietų Korėja?
- Kol kas niekaip – visi laiko pranešimą nepatikimu, kol nebus įrodyta priešingai. Todėl naujiena apie vandenilinę bombą buvo pranešta kaip įprastas pranešimas bėgančia eilute, o pagrindinis šiandien aptariamas įvykis – galimas Pietų Korėjos opozicijos vadovo Moon Jae Ino atsistatydinimas.