Šiaurės Marianų Salų Sandraugos, su JAV laisvai asocijuotos valstybės, sostinėje Saipane gyvenantys korėjiečiai prašė imperatorių aplankyti jų karo aukų memorialą, tačiau iki antradienio nesulaukė jokio atsakymo.
Akihito, kurio velionis tėvas imperatorius Hirohito buvo garbinamas kaip dievybė Japonijai užkariaujant Aziją, drauge su žmona imperatoriene Michiko nulenkę galvas tyliai pasimeldė priešais Korėjos taikos memorialą. Šio trumpo apsilankymo, apie kurį iš anksto neskelbta, nebuvo leista filmuoti.
"Esame susijaudinę, visi labai laimingi", - sakė Saipano korėjiečių asociacijos direktorius Jin Koo Cho, sužinojęs apie imperatoriškosios poros apsilankymą prie memorialo korėjiečių karo aukoms.
Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje apie 1 000 korėjiečių priverstiniams darbams buvo atvežti į Saipaną, kur jie prisijungė prie tūkstančių japonų darbininkų, perkeltų čia po Pirmojo pasaulinio karo.
Dauguma korėjiečių, kurie pasibaigus Antrajam pasauliniam karui liko saloje, buvo grąžinti į Korėjos pusiasalį, o dabar Saipane gyvenantys 2 500 korėjiečių atvyko čia per pastaruosius 30 metų.
Pareigūnas iš Japonijos imperatoriškosios šeimos agentūros sakė, kad žiniasklaidai iš anksto nebuvo pranešta apie Akihito sprendimą aplankyti kenotafą dėl galimos grėsmės saugumui.
Kai kurie pietų korėjiečių aktyvistai ir nedidelė grupelė saloje gyvenančių korėjiečių grasino rengti protestus prieš imperatoriaus vizitą.
Daug pietų korėjiečių vis dar negali atleisti Japonijai už žiaurią 1910-1945 metų Korėjos pusiasalio kolonizaciją.
Be to, Seulą ir Pekiną papiktino Japonijos ministro pirmininko Junichiro Koizumi (Džiuničiro Koidzumio) kasmetiniai apsilankymai Jasukunio šintoistų šventykloje Tokijuje, kurią kritikai laiko Japonijos militaristinės praeities simboliu.
To paties neplanuoto sustojimo metu imperatorius Akihito su žmona prie memorialo pagerbė Saipane kritusias karo aukas iš Japonijos pietinės Okinavos salos.
Akihito ir Michiko savo apsilankymą prie saloje esančių memorialų karo aukoms pradėjo padėdami gėlių prie paminklo, kurį 1974 metais pastatė Japonijos vyriausybė.
Jie taip pat nuleidę galvas pagerbė aukas ant dviejų stačių Banzai ir Savižudžių uolų, nuo kurių nušoko ir ant aštrių akmenų užsimušė šimtai japonų karių ir civilių, tarp jų daug moterų ir vaikų, vietoje gėdingo pasidavimo pasirinkusių mirtį.
Vėliau imperatoriškoji pora lyjant padėjo vainikus prie memorialo mūšyje žuvusiems saipaniečiams ir amerikiečių memorialo, kur ant 26 granito plokštelių įrašyti nukautų jūrų pėstininkų, sausumos pajėgų ir karinio jūrų laivyno karių pavardės.
Įnirtingas mūšis Saipano saloje, kurią po Pirmojo pasaulinio karo kontroliavo Japonija ir kuri buvo laikoma gyvybiškai svarbia Japonijos gynybos grandimi, vyko 1944 metų birželio 15-liepos 9 dienomis.
Daugiau nei 5 tūkst. amerikiečių ir apie 900 salos gyventojų, tarp jų nemažai kūdikių ir senyvo amžiaus žmonių, žuvo kovose dėl Saipano, netoliese esančio Tiniano salos bei Filipinų jūroje vykusiame mūšyje.
Remiantis Tokijos duomenimis, per smarkius susirėmimus žuvo apie 43 000 japonų karių ir 12 000 civilių.