L.Straujuma šį pareiškimą paskelbė po anksčiau dieną įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu.
„Skelbiu apie vyriausybės atsistatydinimą šiandien“, – pareiškė 64 metų premjerė.
Dėl šio žingsnio dabartinė Latvijos koalicinė vyriausybė taip pat baigs darbą.
L.Straujuma sakė, kad per jos kadenciją premjerės poste „vyriausybė priėmė du (metinius nacionalinius) biudžetus, sėkmingai užbaigė Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, o šalies būklė yra gera“, ką rodo 3,3 proc. ekonomikos augimas, didėjantys atlyginimai, augantis eksportas ir investicijų padidėjimas šešiais procentais.
„Naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija reikalinga dedant tolesnes pastangas ant mūsų jau sukurto pagrindo“, – pabrėžė ji.
L.Straujuma padėkojo savo kabineto nariams už komandinį darbą ir sakė esanti dėkinga buvusiam Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui bei jo įpėdiniui R.Vėjuoniui, kuris į šalies vadovo postą buvo išrinktas praėjusią vasarą. Atsistatydinanti premjerė taip pat padėkojo valdančiosios koalicijos partnerėms ir įstatymų leidėjams.
Pastarosiomis savaitėmis pasigirdo gandų apie galimus pokyčius dabartinėje vyriausybėje. Jie pradėjo sklandyti, L. Straujumai iš susisiekimo ministro pareigų lapkritį atleidus Anrijų Matysą.
Per šeštadienį vykusį „Vienybės“ partijos suvažiavimą L. Straujuma kalbėjo, kad partijos tarybos ir Seimo grupės parama yra labai svarbi sėkmingam vyriausybės darbui.
„Manau, kad čia yra tokių, kurie tikisi tam tikro sukrečiančio pranešimo. Esu tam pasiruošusi. Taip pat esu pasirengusi pasakyti, kad ši šalis man yra svarbi ir kur kas svarbesnė nei tam tikri postai ir neaiškios draugystės“, – teigė premjerė.
A. Matysas nebuvo „Vienybės“ narys, bet jo kandidatūrą pasiūlė ši partija, todėl A.Matyso atstatydinimas pakurstė gandus apie vyriausybės nestabilumą ir galimą žlugimą.
„Ji buvo gana gera premjerė ta prasme, kad ji sugebėjo sustiprinti šią labai skirtingą valdančiąją koaliciją. Tačiau taip pat buvo iškilusi gana rimta politinio vadovavimo problema“, – nurodė politikos analitikas Ivaras Ijabas, pridūręs, kad premjerės vadovavimu labiausiai buvo nepatenkinti didžiausios valdančiosios koalicijos „Vienybės“ partijos, kuriai ji priklauso, nariai.
Pirmąja šalies premjere moterimi L.Straujuma tapo 2014 metų sausio 22 dieną, praėjus dviem mėnesiams po to, kai jos pirmtakas Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę atsakomybę dėl Rygoje įvykusios nelaimės, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.
Žinoma politine figūra šalies visuomenei L.Straujuma tapo tik tada, kai per partijų derybas dėl koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į ministres pirmininkes.
Į centro dešiniųjų partiją „Vienybė“ ji įstojo tik prieš pat tapdama premjere, kad ši politinė jėga galėtų oficialiai ją iškelti kandidate į vyriausybės vadovo postą.
Po vėliau tais metais įvykusių parlamento rinkimų Latvijos prezidentas A.Bėrzinis jai vėl pasiūlė stoti prie vyriausybės vairo. Ministrų kabineto vadove Seimas ją vėl patvirtino 2014 metų lapkričio 5 dieną.
Iki savo pirmos kadencijos ministro pirmininko poste L.Straujuma vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Nuo 2011-ųjų eidamas ministrės pareigas ji pelnė pagyrimų už savo derybinius įgūdžius, kai siekė šalies ūkininkams naudingesnio ES susitarimo.
Anksčiau L.Straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės tarnautoja.
Iki jos Latvijos premjero poste dar nebuvo dirbusi nė viena moteris, tuo tarpu prezidento pareigas 1999-2007 metais dvi kadencijas iš eilės ėjo Vaira Vykė-Freiberga, kuri yra laikoma viena geriausių šalies vadovų per visą jos istoriją.
R. Vėjuonis: valdančioji koalicija ir parlamentas neišnaudojo progos dirbti šalies labui
„Šiandien premjerė informavo mane apie vyriausybės atsistatydinimą. Turiu pasakyti, kad rinkėjai per praeitus rinkimus suteikė Latvijos parlamentui ir valdančiajai koalicijai galimybę dirbti šalies labui. Gaila, bet jie praleido šią progą dėl vidinių politinių rietenų“, – pažymėjo R.Vėjuonis.
Jis padėkojo premjerei už darbą ir sakė, kad L.Straujuma drąsiai pasielgė, „apsiėmusi vadovauti vyriausybei, kai niekas kitas nenorėjo to daryti“.
Pasak prezidento, dabartinę krizę nulėmė vidaus politika, bet Latvijos užsienio politikoje taip pat esama spręstinų problemų, tokių kaip visos Europos patiriami saugumo iššūkiai, prieglobsčio ieškotojų antplūdis ir kiti rūpesčiai.
Naujai vyriausybei teks ieškoti sprendinių dar neatsakytiems klausimams, tokiems kaip mokytojų atlyginimų didinimas, sveikatos apsaugos prieinamumas arba Europos Sąjungos fondų įsisavinimas, sakė R.Vėjuonis.
Latvijos prezidentas pradėjo organizuoti derybas su visomis parlamento partijomis, kad išklausytų jų idėjų dėl galimo naujos valdančiosios koalicijos suformavimo ir potencialių kandidatų į premjero postą.
Naujos Latvijos vyriausybės formavimo gali imtis Vienybės partija
Latvijos centro dešinioji partija „Vienybė“ gali imtis vadovaujančio vaidmens formuojant naują koalicinę vyriausybę, šios partijos valdybos narys Karlis Šadurskis pareiškė pirmadienį, atsistatydinus premjerei Laimduotai Straujumai.
„Tai būtų logiška“, – jis sakė naujienų agentūrai BNS.
Paklaustas, ar į naują koaliciją galėtų būti įtrauktos dvi mažos opozicinės partijos – Latvijos regionų aljansas (LRA) ir kairioji „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), išplečiant ankstesnę trinarę koaliciją, kurią sudarė „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) bei konservatyvus Nacionalinis aljansas, K.Šadurskis sakė, kad apie tokią galimybę kalbėti dar per anksti.
Latvijos nauja vyriausybė gali būti suformuota iki metų pabaigos
Nauja Latvijos vyriausybė gali būti suformuota dar iki šių metų pabaigos, pirmadienį pareiškė vienas dabartinės valdančiosios koalicijos deputatas – po to kai premjerė Laimduota Straujuma paskelbė apie savo kabineto atsistatydinimą.
„Vyks įprastas vyriausybės formavimo procesas“, – naujienų agentūrai BNS sakė įstatymų leidėjas Ingmaras Lydaka iš centro dešiniosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS).
Politikas pridūrė, jog premjerė nebūtų atsistatydinusi, jeigu nebūtų žinojusi, kas nutiks vėliau.
Paklaustas, ar į naują koaliciją galėtų būti įtrauktos dvi mažos opozicinės partijos – Latvijos regionų aljansas (LRA) ir kairioji „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), išplečiant ankstesnę trinarę koaliciją, kurią sudarė „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) bei konservatyvus Nacionalinis aljansas, I.Lydaka pareiškė, kad „mes negalime priimti visų“.