Be to, Rusijos prezidentas prabilo ir apie opiausias užsienio politikos problemas. Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, V. Putino kreipimesi šį kartą nebuvo nė žodžio apie priešus šalies viduje, skelbia newsru.com.
„Svarbiausia išvada, kurią galima daryti po V. Putino kalbos – Rusijoje nebeliko valstybės išdavikų, „penktosios kolonos“ ir iš esmės jokių priešų šalies viduje, „griaunančių mūsų vertybes“.
„Be to, V. Putinas nė karto nepalietė nacionalinės konsolidacijos temos, kuri dar visai neseniai buvo tokia populiari. Tai buvo galima pastebėti dar prieš savaitę, ne tokioje oficialioje situacijoje, kai V. Putinas lankėsi Boriso Jelcino centro Jekaterinburge atidaryme ir, papiktindamas nacionalistus ir konservatorius, pareiškė gerbiąs pirmąjį Rusijos prezidentą. V. Putinas bando įrodyti norįs būti visų rusų prezidentu, o ne tik tam tikrų politinių pažiūrų skelbėju“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Be to, prezidento kalba atskleidžia, kad Ukraina jau nebėra karštasis taškas.
RBK aptaria temas, kurios svarbios visai Rusijai, tačiau kasmetiniame kreipimesi šį kartą paliestos nebuvo. Kaip jau buvo minėta, tai Ukrainos ir Krymo problema, Pensijų fondo deficitas, armijos palaikymas ir karinis-pramoninis sektorius, „Platon“ sistema ir tolimųjų reisų vairuotojai bei galiausiai pati skandalingiausia pastarųjų dienų tema – Kovos su korupcija fondo tyrimas dėl generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos verslo imperijos.
Kalbėdamas apie „Islamo valstybę“ ir kaltinimus, kodėl Rusija dalyvauja karinėje operacijoje Sirijoje, V. Putinas iš esmės tarsi nepasakė nieko naujo, skelbia „Kommersant“. Nepaisant to, Rusijos prezidento žodžiai apie Turkiją įrodė, kad Maskvos santykiai tiek su Ankara, tiek su Turkijos prezidentu blogės ir toliau.
„Mes žinome, kad, pavyzdžiui, Turkija pildosi savo kišenes ir leidžia užsidirbti teroristams iš Sirijoje prisivogtos naftos pardavimų. Būtent už tuos pinigus nusikaltėliai verbuoja naujokus, perkasi ginklus, organizuoja teroristinius išpuolius, nukreiptus prieš taikius žmones, prieš tokių valstybių kaip Prancūzija, Libanas, Malis ir kitų, gyventojus. Mes puikiai prisimename ir tai, kad būtent Turkijoje slapstėsi ir moralinę bei materialinę paramą gavo teroristai, XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje veikę Šiaurės Kaukaze. Ir dabar ten jų dar likę“, – Rusijos prezidentą cituoja žiniasklaida.
Susirinkusieji V. Putino žodžius, esą „Alachas nusprendė nubausti Turkijos valdantįjį elitą iš jo atimdamas sveiką protą ir suvokimą“, sutiko gausiais aplodismentais.
Galima teigti, kad pagrindiniu pastarojo prezidento viešo pasisakymo devizu tapo jo paties pasirinkta Nikolajaus Karamzino citata: „To, kuris negerbia pats savęs, be jokios abejonės negerbs ir kiti“.
Pagrindinė mintis gana paprasta – Rusija neleis su ja nepagarbiai elgtis. Ir ji nuskambėjo ne kartą. Belieka, siekiant pelnyti tokią pagarbą pasaulinėje arenoje, nenueiti per toli, V. Putino žodžius komentuoja „Novyje izvestija“.
„Moskovskij komsomolec“ teigia, kad 2015 metų prezidento kreipimasis pirmiausia skambėjo kaip vyriausiojo šalies ginkluotųjų pajėgų vado pareiškimas tautai.
„Egzistuoja esminis taikaus meto prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado kreipimosi skirtumas. Taikos periodo prezidentas privalo detaliai papasakoti, kaip jis ketina spręsti pačias opiausias problemas. Kalbant apie vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado kreipimąsi, jis tokios prievolės neturi.
Detalaus veiklos plano atskleidimas gali pasirodyti kaip talkinimas priešams. Dėl šios priežasties vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas turi teisę apsiriboti savo „svarbiausio tikslo“ įvardijimu – „mes būtinai laimėsime“, rašo dienraštis, atkreipdamas skaitytojų dėmesį į tai, kad prezidento kalboje trūko konkrečių paaiškinimų, kaip jis ketina spręsti tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikos iššūkius.
„Mes susidorosime su visais iššūkiais, veiksime kūrybiškai ir rezultatyviai, stengsimės dėl bendros gerovės ir visos Rusijos. Kartu eisime į priekį ir kartu pasieksime sėkmę“, – Rusijos prezidentą cituoja „Rossijskaja gazeta“.