Šis apsilankymas yra pirmoji Akihito kelionė už Japonijos ribų pagerbti karo aukų atminimo.

Akihito, kurio tėvas Hirohito buvo garbinamas kaip dievybė Japonijai užkariaujant Aziją, sakė sielvartaująs dėl kančių Saipane, kur šimtai civilių japonų šoko nuo uolų, kad išvengtų pasidavimo.

Imperatorius pabrėžė, jog tai, kad po 1995 metų apsilankymo japonų memorialuose jis vyksta į užsienio kelionę tokiu metu, kai minimos 60-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės, turi tam tikrą simbolinę prasmę.

"Šįkart žemėje, esančioje anapus mūsų krantų, mes dar kartą atiduosime pagarbą visiems, kurie neteko gyvybių kare", - sakė imperatorius Akihito prieš išskrisdamas į Saipaną, Šiaurės Marianų Salų Sandraugos, su JAV laisvai asocijuotos valstybės, sostinę.

"Prisiminsime sunkų kelią, kuriuo tenka žengti artimųjų netekusios šeimos, ir pasimelsime už taiką pasaulyje", - sakė Akihito, kurį kelionėje lydi žmona imperatorienė Michiko.

"Tuo pat metu neturėtume niekuomet pamiršti, kad šiame mūšyje žuvo beveik 9 tūkst. JAV karių ir 900 salos gyventojų, tarp jų bejėgiai kūdikiai, tapę šio mūšio aukomis", - sakė imperatorius.

JAV kariuomenės istorikai teigia, kad čia žuvo daugiau nei 5 tūkst. amerikiečių karių.

Japonijos pokario konstitucijoje imperatoriui skirtas nacionalinio simbolio, neturinčio realių politinių galių, vaidmuo; visiems jo žingsniams būtinas vyriausybės pritarimas.

Šiais metais Japonijos santykiai su Kinija ir Pietų Korėja smarkiai pablogėjo, Pekinui ir Seului apkaltinus Tokiją, esą šis nepripažįsta karo metais įvykdytų žiaurumų.

Azijos valstybes papiktino premjero Junichiro Koizumi kasmetiniai apsilankymai Jasukunio šintoistų šventykloje Tokijuje, kuri yra skirta japonų karių, kritusių pilietiniuose ir užsienio karuose, dvasioms, tarp jų - karo metų premjerui Hideki Tojo bei kitiems nuteistiems karo nusikaltėliams, taip pat istorijos vadovėlis, kurį parašė užkietėję nacionalistai.

Per 24 dienas trukusį JAV puolimą Saipane žuvo apie 43 000 japonų karių ir 12 000 japonų civilių. Puolimas buvo pradėtas 1944 metų birželio 15-ąjąj, praėjus savaitei po sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje.

Japonų pajėgų vadas generolas leitenantas Yoshitsugu Saito, sukrėstas pirmojo pralaimėjimo vadinamajame Japonijos vidiniame žiede, ant stačios Banzai uolos perrėžė sau pilvą, o drauge su juo nusižudė paskutinė grupė savanorišką mirtį pasirinkusių japonų.

Po mėnesio atsistatydino tuo metu premjeru buvęs Hideki Tojo. Vėliau už karo nusikaltimus jis buvo pakartas.

Imperatorius Akihito ketina aplankyti japonų ir amerikiečių memorialus karo aukoms ir pagerbti žuvusiuosius ant dviejų uolų, nuo kurių žemyn ant aštrių akmenų susikibusios rankomis šoko japonų šeimos.

Tačiau manoma, kad imperatorius nesustos prie korėjiečių memorialo. Korėjiečiai reikalavo, kad vizito metu Akihito atsiprašytų už karą.

Japonija per 30 metų trukusį kolonijinį valdymą priverstiniams darbams į Saipaną atvežė apie 1 000 korėjiečių.

Šiandien Saipane gyvena daugiausia ekspatriantai, nejaučiantys didelės pagiežos Japonijai, kuri 30 metų valdė salą ir išplėtojo čia klestinčią cukranendrių pramonę, kurią praktiškai sužlugdė JAV bombardavimai.