Rusija per intensyvius antskrydžius prieš Siriją lapkričio 17 dieną pirmą kartą panaudojo naują, radarų išvengiančią (tai vadinamoji „stealth“ technologija) sparnuotąją raketą.
Ilgo nuotolio sparnuotoji raketa „Kh-101“, kuri, kaip pranešama, turi 360 kilogramų kovinę galvutę ir valdoma palydovų gali nuskristi ne mažiau kaip 2700 kilometrų, pinigų stokojančios Rusijos aeronautikos pramonės specialistų buvo kuriama tris dešimtmečius.
Dabar, kai ji jau aiškiai parengta kovai, Maskva gali tvirtinti turinti globalaus puolimo pajėgumus, kuriuos anksčiau turėjo tik Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lapkričio viduryje surengtas Rusijos bombonešių antskrydis nustebino tiek pat, kiek Maskvos karo lėktuvų dislokavimas Sirijoje rugsėjo pabaigoje ir vėlesnė iš jūros paleistų sparnuotųjų raketų kruša į sukilėlių gretas spalio mėnesį.
Antskrydyje dalyvavo 25 bombonešiai „Tu-22M“ (pagal NATO klasifikaciją „Backfire“), „Tu-95“ (NATO klasifikacijoje vadinamas „Bear“) ir „Tupolev Tu-160“ (NATO klasifikacijoje „Blackjack“), įveikiantys tūkstančius kilometrų, paleidžiantys dešimtis sparnuotųjų raketų ir numetantys daugybę bombų.
Maskva tvirtino, kad puola „Islamo valstybės“ objektus, tačiau, kaip ir ankstesnių Rusijos antskrydžių metu, buvo taikytasi į šiaurės Sirijoje esančias teritorijas, tokias kaip Alepas ar Iblidas, kur „Islamo valstybės“ teroristų koncentracija nėra tokia didelė.
Skeptiškai Rusijos karo tikslus vertinantys žinovai apkaltino Rusijos vyriausybę taikantis į visus įmanomus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado oponentus, įskaitant ir amerikiečių remiamus nuosaikius sukilėlius.
Maskvos pagrindinis tikslas Sirijoje – šios šalies režimo išsaugojimas, mat tai sena istorinė Rusijos sąjungininkė. Be to, du mėnesius trunkanti intervencija Kremliui taip pat suteikia galimybę išbandyti ir pademonstruoti sudėtingą naują ginkluotę, įskaitant naujus reaktyvinius naikintuvus, iš jūros paleidžiamas raketas „Kaliber“… ir potencialiai „Kh-101“.
Kartu su patobulintais „Tu-160“ ir „Tu-95“ bombonešiais, „Kh-101“ suteikia Rusijai globalius – ir radarų nefiksuojamus – oro smūgių pajėgumus. Kitaip nei Rusijos senesniosios sparnuotosios raketos „Kh-55“ su jų užapvalintomis nosimis, „Kh-101“ turi plokščią priekinį profilį, kuris kartu su kitomis charakteristikomis padeda sumažinti jų pastebimumą radarų sistemoje. O jeigu nematai atskrendančios „Kh-101“, negali jos numušti.
Panašiais pajėgumais gali pasigirti tik JAV karinės oro pajėgos, su nuosavais sunkiaisiais bombonešiais, nešančiais radarų sunkiai aptinkamas „oras-žemė“ tipo raketas. Europos raketos „Taurus“ ir „Storm Shadow“ turi kai kurias „stealth“ technologijai būdingas charakteristikas, tačiau jų nuotolis trumpesnis, o bombonešiai, kurie jas neša, negali skristi tiek, kiek gali Rusijos ar JAV disponuojami bombonešiai.
Reiktų pasakyti, kad Rusijos Gynybos ministerija oficialiai nepatvirtino, kad jos bombonešiai į Siriją paleido sparnuotąsias raketas „Kh-101“.
Egzistuoja maža tikimybė, kad iš tiesų naujoji raketa nedalyvavo lapkričio antskrydyje.
Oficialūs vaizdo įrašai lyg ir vaizdavo, kaip žemėje į bombonešius kraunamos raketos neužapvalintomis nosimis bazėje, kuri, veikiausiai, yra Rusijoje.
Vėlesniuose to paties vaizdo įrašo kadruose matyti, kaip raketos metamos iš karinių lėktuvų, tačiau filmuota medžiaga žemėje yra labai trumpalaikė – o kampas pernelyg ribotas – kad būtų galima aiškiai nustatyti šaudmenų tapatybę.
Šio dviprasmiškumo pakako, kad pripažinto žurnalo „Air Force“ redaktorius Johnas Tirpakas pareikštų, jog „Kh-101“ „panaudojimas antskrydžiuose mažai tikėtinas, kas reiškia, kad Rusija norėjo, kad jas pamatytų, ir leido suprasti, kad jos veikiančios“.
Galbūt geriausias „Kh-101“ kovinio debiuto įrodymas yra socialinėje žiniasklaidoje sklandantis vaizdas, kaip ant Sirijos žemės atrodo sprogusi sparnuotoji raketa. Tarp nuolaužų matyti ir išskirtinė „Kh-101“ variklio gondola.
O Ženevoje dirbantis nepriklausomas karo ekspertas Pavelas Podvigas leidiniui „The Daily Beast“ aiškino, kad nėra priežasčių, kodėl Maskva nebūtų panaudojusi naujosios raketos.
„Kiek aš galiu pasakyti, „Kh-101“ yra išbandyta ir parengta“, – sakė P. Podvigas.
Žinoma, visa ši aukštųjų technologijų nauja ginkluotė nebūtinai pakeis galios balansą Sirijoje ar staiga užbaigs šalį draskantį kruviną karą. Ilgus metus įvairios oro pajėgos bombarduoja Siriją savo geriausiais lėktuvais ir amunicija, tačiau reikšmingų konflikto trajektorijos pokyčių nematyti.