„Ne kiekvienas gali sukurti patikimą ir efektyvią sprogstamąją sistemą", - sakė buvęs vienos prancūzų žvalgybos vadovas. Toks asmuo esą turi mokėti elgtis su sprogmenimis ir sugebėti pagaminti sprogmenų diržą ar sprogmenų liemenę taip, kad mirtininkas galėtų laisvai judėti ir kad sprogmenys nedetonuotų „netinkamu laiku“.
Pas visus Paryžiaus teroristus, kuriems penktadienį nesudrebėjo ranka paspausti mygtuką, kad susisprogdintų, prokuroro Fransua Molinso teigimu, rasti tokio pačio pavyzdžio sprogmenų diržai. Panaudota sprogstamoji medžiaga buvo TATP (acetono peroksidas), kuris lengvai pagaminamas, tačiau yra labai jautrus smūgiams ar temperatūros svyravimams. Kiekvienas sprogmenų diržas dar turėjo bateriją, mygtuką-sprogdiklį ir varžtų, kad skeveldros padarytų kuo daugiau žalos.
Labai tikėtina, kad diržų konstruktoriaus nebuvo tarp mirtį sėjusių savižudžių. „Sprogmenų ekspertas yra pernelyg vertingas, jie niekada nedalyvauja atakose“, - sako Alenas Šuetas, buvęs aukštas prancūzų užsienio žvalgybos DGSE pareigūnas.
Ekspertų teigimu, instrukcijos internete ar chemijos vadovėlio toli gražu nepakanka tokiam sprogmenų diržui pagaminti. „Jo neįmanoma sumeistrauti per dvi dienas“, - teigia buvęs žvalgybininkas. Tai esą labai kruopštus darbas. Žmogus turi žinoti, kas yra sprogstamoji medžiaga, sprogdiklis, kaip sujungti dalis, kad sprogmenų diržas nedetonuotų jį gaminant.
„Jie sprogmenų diržų neimportavo iš Sirijos, - neabejoja ekspertas. - Kuo ilgiau juos tampai, tuo didesnė yra rizika. Labai tikėtina, kad čia, Prancūzijoje arba Europoje, yra vienas ar du vaikinai, kurie grįžo iš (islamistų) kovų teritorijų ir to išmoko tenai“.
Prancūzijoje tai buvo pirmieji savižudiški teroro aktai. Saugumo tarnyboms ypač didelį nerimą kelia tai, kad IS džihadistams, kurie grasina naujomis atakomis, pavyko suburti mirtininkų būrį Europoje.