Kartais vyrui ant galvos būdavo užmaunamas plastikinis maišelis, ir jis vos ne uždusdavo. Hassanas taip pat buvo kankinamas elektros srove bei mušamas plastmasiniais vamzdžiais ir elektros laidais. Kartais kalėjime buvo rengiamos netikros egzekucijos.
„Jie pridėdavo mums prie galvos ginklą ir grasindavo nužudyti, o tuomet iššaudavo šalia, – pasakojo H. Abu Ahmedas. – Mes visuomet bijodavome egzekucijos.“
Du kaliniai papasakojo apie savo gyvenimą „Islamo valstybės“ kalėjime ir operaciją, per kurią jie buvo išlaisvinti. Iš viso per operaciją buvo išlaisvinti 69 kaliniai. Tai buvo pirmoji operacija, kurios metu amerikiečiai kariai tiesiogiai padėjo Irako pajėgoms kovoje prieš „Islamo valstybę“.
Per operaciją žuvo vienas amerikiečių karys. Tai buvo pirmasis karys, žuvęs kovoje nuo tada, kai praėjusiais metais amerikiečių kariai grįžo į Iraką. Šiuo metu Pentagonas siekia plėsti savo karinius veiksmus Irake ir Sirijoje. JAV gynybos sekretorius Ashtonas B. Carteris JAV kovos prieš „Islamo valstybę“ strategiją apibūdino trimis žodžiais iš R raidės – Raka, Ramadis ir reidai. Raka laikoma „Islamo valstybės“ „sostine“ Sirijoje, o Irako miestą Ramadį ši grupuotė užėmė anksčiau šiais metais.
Minėtam reidui Havidžoje turėjo vadovauti kurdų pajėgos, tačiau po to, kai kilus sunkumams, įsikišo amerikiečiai. Kurdų vadovybė gavo žvalgybinių duomenų, kad į nelaisvę paimti kurdų kariai yra laikomi kalėjime Havidžoje. Jo teritorijoje buvo iškastas didžiulis masinis kapas ir buvo baiminamasi, kad greitai kariai bus nužudyti.
Operacija buvo suplanuota per penkias dienas, teigė vienas joje dalyvavęs kurdų karininkas, kuris dėl saugumo reikalavimų negalėjo atskleisti savo pavardės. Jungtinių Valstijų buvo paprašyta atlikti „logistinį ir paramos“ vaidmenį.
Spalio 21 d., dieną prieš reidą, H. Abu Ahmedas sakė iš kameros, kurioje buvo laikomas su dar keliomis dešimtimis žmonių, išgirdęs skraidančius bepiločius. Į „Islamo valstybės“ kalėjimą jis pakliuvo už tai, kad esą teikė informaciją kurdų valdžiai. Vėliau jis prisipažino tai daręs.
„Teikiau informaciją žmonėms, nes norėjau, kad mūsų teritorija būtų išlaisvinta, – sakė jis. – Stebėjau, kas vyksta rajone, kiek „Islamo valstybės“ žmonių buvo, ar jie ketino pulti.“
H. Abu Ahmedo dažnos kelionės į netoliese esantį Kirkuką, kuris buvo už „Islamo valstybės“ kontroliuojamos teritorijos ribų, sukėlė įtarimų. Kai praėjusių metų birželį „Islamo valstybės“ kovotojai užėmė į šiaurę nuo Bagdado esančią Havidžą, vyras atsisakė prie jų prisijungti.
„Jie pažinojo mane asmeniškai, mano šeimą, mano gentį, – sakė H. Abu Ahmedas. – Jie ieškojo įtakingų žmonių, kurie galėtų prie jų prisijungti.“
Anot H. Abu Ahmedo, po to, kai „Islamo valstybės“ kovotojai užėmė minėtą miestą, gyvenimas jame pasikeitė „iš balto į juodą“.
Gegužę į jo namus atėjo penki ginkluoti „Islamo valstybės“ nariai ir jį suėmė. Po to, kai jam buvo užrištos akys ir jis buvo nugabentas į kalėjimą, dienos šviesos jis nematė penkis mėnesius. Ji meldė Dievo, kad kas nors jį išgelbėtų, tačiau vilties turėjo mažai.
Tačiau ankstų spalio 22 d. rytą specialiosios pajėgos iš kurdų regiono Kovos su terorizmu departamento surengė operaciją, kurioje dalyvavo iš maždaug 30 amerikiečių karių bei „Chinook“ ir „Black Hawk“ sraigtasparniai.
H. Abu Ahmedas išgirdo, kaip artėja sraigtasparniai. Kai kalėjimo sargybiniai ėmė šaukti, jis suprato, kad greitai bus išgelbėtas. „Desantininkai, desantininkai!“ – sargybinių šauksmus girdėjo jis. Tačiau amerikiečių ir kurdų pareigūnai vėliau sakė, kad desantininkai šioje operacijoje nedalyvavo.
Kitoje kameroje sėdėjusį 36 metų Qassimą Awadą pažadino sargybinių riksmai. „Mes girdėjome sraigtasparnius. Visi labai išsigandome ir pasislėpėme“, – pasakojo vyras.
Q. Awadas pasakojo atsidūręs kalėjime dėl to, kad mėgino iš Havidžos pabėgti su dviem savo žmonom ir dešimčia vaikų. Kalėjime jis buvo praleidęs maždaug dvi savaites.
Šių dviejų kalinių pasakojimai negali būti patvirtinti nepriklausomų šaltinių. Vienas kurdų saugumo pareigūnas dalyvavo jų apklausose, kurios vyko Irbilyje. Praėjus dviem savaitėms po išlaisvinimo operacijos, buvę kaliniai vis dar yra apklausiami kurdų ir amerikiečių pareigūnų, nes baiminamasi, kad kai kurie jų gali būti prijaučiantys „Islamo valstybei“ ir esą buvo suimti tik dėl smulkių prasižengimų.
Q. Awadas pasakojo, kad pagrindinis kalėjimo tardytojas buvo kovotojas iš kaimyninės Dijalos provincijos ir buvo vardu Abu Hajjaras. Anksčiau Irako kariuomenėje tarnavęs ir vėliau sunkvežimio vairuotoju dirbęs Q. Awadas sakė, kad neteko dalies klausos dėl to, kad kalėjime per galvą buvo mušamas plastikiniu vamzdžiu.
„Prisipažinau kaltu, nes nebegalėjau kentėti kankinimo, – sakė jis. – Kiti kaliniai man pasakojo apie kankinimą elektra, ir aš neištvėriau. Maniau, kad mirtis yra geriausia išeitis, bet tada atvyko jie.“
Kalėjime ant rašytinio prisipažinimo jis įspaudė savo piršto atspaudą. Tačiau vyras nežinojo, kas buvo parašyta dokumente, nes jam buvo užrištos akys. Jis pasakojo, kad jam buvo pasakyta, jog jis laukia bausmės, kurią skirs „Islamo valstybės“ teismas. Tačiau ji manė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė.
Kai amerikiečių ir kurdų pajėgos atėjo prie Q. Awado kameros, vienas kartu buvo kalinys, kuris šiek tiek kalbėjo angliškai, sušuko: „Prašau, padėkite mums!“ Kaliniai buvo išlaisvinti ir surakinti antrankiais bei pasodinti ant žemės laukti išskraidinimo.
Kurdai kalėjime ieškojo savo karių, tačiau jų nerado. Operacijos metu buvo sulaikyti šeši „Islamo valstybės“ kovotojai, o dvidešimt jų buvo nukauta. Operacijos metu taip pat žuvo amerikietis seržantas Joshua L. Wheeler, kuris Irake ir Afganistane atliko 14 misijų. Jam buvo 39 metai.