Tyrėjai pristatė lainerio „Airbus A-321“ pilotų kabinos pokalbių įrašymo įrenginio analizės preliminarias išvadas tuo metu, kai kitos šalys nustatė apribojimus skrydžiams, galinčius smarkiai pakenkti gyvybiškai svarbiam Egipto turizmo sektoriui.
Tuo tarpu Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche, iš kurio pasmerktas laineris pakilo spalio 31 dieną, tūkstančiai turistų iš Rusijos ir Britanijos tebelaukė žinių, kada galės parskristi namo.
Per spaudos konferenciją Kaire Egipto techninio tyrimo komiteto vadovas sakė žurnalistams, kad katastrofos priežastis vis dar nėra žinoma.
„Preliminarūs tyrimai ... neleidžia įvardyti subyrėjimo ore priežasties“, – pabrėžė Aymanas el Mokkademas.
Pasak jo, Rusijos oro bendrovės „Kogalymavia“ („Metrojet“) laineris subyrėjo skrisdamas apie 9 km aukštyje, praėjus 23 min. 14 sek. po to, kai pakilo iš Šarm aš Šeicho oro uosto.
Garso įrašo iš pilotų kabinos „paskutinę sekundę girdimas triukšmas“, pridūrė A. el Mokkademas
„Bus atlikta spektrinė analizė specializuotose laboratorijose, siekiant nustatyti šio garso prigimtį“, – pabrėžė jis.
„Svarstomi visi scenarijai ... Tai galėjo nutikti dėl ličio baterijų kurio nors keleivio bagaže; galėjo sprogti degalų bakas“, – aiškino tyrėjų grupės, tarp kurios narių yra Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Airijos atstovų, vadovas.
JAV ir Britanijos pareigūnai citavo žvalgybos pranešimus, esą rodančius, kad iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą skridęs laineris galėjo būti susprogdintas.
Tyrėjai rado lėktuvo nuolaužas, pažirusias 13 km ilgio ruože dykumoje, bet kai kurių dalių dar nerasta, sakė A.el Mokkademas. Surinktas nuolaužas ketinama išgabenti tirti į Kairą.
Tuo tarpu Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry šeštadienį skundėsi, kad Vakarų šalių vyriausybės nepakankamai padeda Egiptui kovoti su terorizmu ir nesidalija žvalgybos informacija su Kairu.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje diplomatijos vadovas sakė, kad „Europos šalys nesuteikė mums bendradarbiavimo, kurio tikėjomės“.
Ankstesni Egipto prašymai suteikti pagalbą ir koordinuoti antiteroristinę veiklą, adresuoti „šalims, kurios dabar patiria pavojų“, nebuvo vertinami rimtai, pabrėžė S. Shoukry.
Jis taip pat skundėsi, kad Vakarų šalys, kurios sustabdė skrydžius į Šarm aš Šeichą, nesidalijo su Kairu informacija, kuria grindė šiuos savo sprendimus. Egiptas „tikėjosi, kad turima informacija bus perduota mums, užuot transliuojama“ žiniasklaidos, sakė ministras.
Egiptas taip pat pradėjo tyrimą dėl Šarm aš Šeicho oro uosto administracijos ir antžeminių tarnybų veiksmų, nurodė oro uosto ir saugumo pareigūnai.
Pareigūnai, pageidavę neviešinti jų vardų, šeštadienį sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad tyrėjai apklausia oro uosto administracijos ir antžeminių tarnybų darbuotojus, kurie aptarnavo Rusijos lainerį prieš lemtingą skrydį, o kai kuria darbuotojai yra stebimi.
Prieš savaitę įvykusi katastrofa tapo dar vienu skaudžiu smūgiu Egipto turizmo sektoriui, kuris dar nėra atsigavęs po kelerius metus šalį krėtusios politinės sumaišties. Rusijos piliečiai sudarė beveik trečdalį Egiptą pernai aplankiusių užsieniečių turistų.
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ekstremistai tvirtino sunaikinę „Metrojet“ lainerį, kurio beveik visi keleiviai buvo rusai turistai, bet nepateikė jokių įrodymų.