„Manau, yra tikimybė, kad lėktuve buvo bomba – ir mes tai vertiname labai rimtai“, – B.Obama sakė radijui KIRO, priklausančiam transliuotojui CBS.
Ženklai, liudijantys apie tai, kad „Islamo valstybė“ ar su šia teroristine organizacija siejama grupuotė galėjo numušti virš Egipto teritorijos skridusį rusų oro linijų keleivinį lėktuvą, šią katastrofą gali paversti siaubingiausiu teroristiniu išpuoliu nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios laikų.
Maža to, tokios išvados gali iš esmės pakeisti šiuo metu vykdomos kovos su „Islamo valstybe“ eigą. „Islamo valstybė“ galimai nusprendė įkurti kalifatą Irake ir Sirijoje, todėl galbūt mėgina įkvėpti pasekėjus rengti pavienius teroristinius išpuolius, nukreiptus prieš Vakarus, nusitaikant į civilių taikinius ir sukeliant daug aukų pareikalaujančias atakas, rašo CNN.
JAV valdžia sėkmingai saugojo amerikiečius nuo terorizmo 14 pastarųjų metų po 2001 m. rugsėjo 11-ąją surengtos atakos, o JAV prezidentas Barackas Obama yra pareiškęs, kad susidorojimas su teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ branduoliu – tai vienas iš esminių jo pasiekimų.
Vis dėlto tikimybė, kad „Islamo valstybė“ numušė rusų keleivinį lėktuvą, reiškia naują prieš amerikiečius nukreiptų žiaurių išpuolių potencialą. Jei dar viena islamistų grupuotė gautų motyvacijos ir turėtų pajėgumų atakuoti keleivinius lėktuvus, ateities taikiniais galėtų tapti JAV keleivius gabenantys lėktuvai.
„Tai ilgai trunkantis karas ir mes ką tik galimai susidūrėme su labai svarbiu posūkiu ir šio karo eskalavimu“, - patikino buvęs JAV atstovas derybose dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, šiuo metu dirbantis Wilsono centre Vašingtone.
„Kol kas neradome būdo ir, manau, bus neįtikėtinai sudėtinga hermetiškai izoliuoti tautą, užsienyje ar namuose, nuo tokio pobūdžio atakų“, - sakė jis.
Klausimas, kaip reaguoti į padidėjusį „Islamo valstybės“ keliamą pavojų, jei lėktuvo numušimo faktas bus patvirtintas, neabejotinai sukels tikrą galvos skausmą B. Obamos administracijai ir padidins spaudimą JAV žvalgybos tarnyboms, kad šios užbėgtų už akių panašiems išpuoliams, kurie gali būti nukreipti prieš JAV takinius.
Padidėjęs ir galimai daugiau gyvybių ėmęs reikalauti „Islamo valstybės“ keliamas pavojus amerikiečiams taip pat gali sujaukti B. Obamos šiuo metu Artimųjų Rytų regione vykdomą politiką. Trokšdamas ištraukti JAV iš brangiai kainuojančių ir sunkiai suvaldomų karų užsienio valstybėse jis noriai veliasi į naujus konfliktus.
Iš pradžių B. Obama nebuvo linkęs tikėti, kad „Islamo valstybė“ gali tapti tokiu pat visam pasauliui pavojų keliančiu dariniu kaip „Al-Qaeda“, ir vadino šią grupuotę studenčiokų organizacija. Be to, B. Obama teigė, kad pastarojo dešimtmečio įvykiai įrodo, kad Vašingtono galimybės diktuoti rezultatus konfliktų draskomuose Artimuosiuose Rytuose yra ribotos, nes šiame regione tradicinės sienos ir valstybingumo idėjos nusileidžia sektantiškumo antplūdžiui.
Taigi B. Obamos sprendimas ir vėl dislokuoti karius Irake po to, kai karas šioje šalyje yra pasibaigęs, iš pradžių apmokyti ir teikti pagalbą Irako karinėms pajėgoms, o vėliau panaudoti karines oro pajėgas antpuoliams prieš „Islamo valstybės“ taikinius, buvo priimtas nenoriai. Ne ką noriau praėjusią savaitę priimtas ir sprendimas siųsti specialiųjų pajėgų karių JAV remiamiems sukilėliams Sirijoje pagelbėti, nes toks sprendimas primena tai, kas galiausiai įvyko Irake, o B. Obama amerikiečiams pažadėjo, kad tai daugiau niekada nebepasikartos. Panašu, kad šiuo metu Baltieji rūmai galimai yra priversti peržiūrėti savo tikslus ir strategijas Artimųjų Rytų regione.
Rusijos oro bendrovės „Kogalymavia“ („Metrojet“) laineris „Airbus A321“ sudužo praeitą savaitgalį tuojau po to, kai pakilo iš Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho. Viena iš šios katastrofos priežasčių prielaidų – kad lėktuve buvo susprogdinta bomba.
Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę dėl šio išpuolio, bet Egiptas ir Rusija tokius pareiškimus vertina skeptiškai. Kairas pareiškė, kad „nėra jokių įrodymų“, palaikančių šią teoriją.
