1990 metų vasario mėnesio ataskaitą išslaptino Nacionalinio saugumo archyvas (Georgo Washingtono universitetas, JAV). Jos paviešinimo siekta 12 metų, rašo apžvalgininkas Arminas Rosenas.
Ataskaita taip pat liudija, kad JAV nacionalinio saugumo sistema pražiopsojo daug nerimą keliančių ženklų.
1983 metais Sovietų Sąjunga didelio masto JAV mokymus „Įgudęs šaulys“ (angl. „Able Archer“) įvertino kaip NATO pasiruošimą tikram karui. Sovietų Sąjunga mobilizavo visą savo kariuomenę.
Bet ar Maskva buvo pasiruošusi pirmoji smogti branduolinį smūgį?
Išslaptintoji ataskaita iš dalies atsako į šį klausimą. Jos išvados kelia šiurpą net dabar, praėjus 32 metams, rašo autorius.
„Pasirodo, Sovietų Sąjunga nusprendė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ketina smogti įspėjamąjį branduolinį smūgį. O Amerikos klaida buvo priešinga: ji nepatikėjo, kad Sovietų Sąjunga iš tiesų ruošiasi karui“, – rašoma straipsnyje. JAV kariškiai ir žvalgai, dalyvaujantys mokymuose, nė neįtarė, kad vyksta kažkas ypatingo.
Devintojo dešimtmečio pradžioje sovietų analitikai priėjo prie išvados, kad „naujos kartos balistinės raketos JAV reikalingos siekiant sustiprinti pajėgas prieš pirmąjį smūgį“, – cituoja ataskaitą leidinys.
Ko gero Sovietų Sąjunga taip pat nusprendė, kad „NATO sprendimas performuoti raketų kompleksus, įdiegiant 600 „Pershing II“ ir sparnuotųjų raketų nėra atspara sovietų [vidutinio nuotolio raketoms] „SS-20“, o dar vienas žingsnis kaupiant potencialą pirmajam smūgiui.“
„KGB pareigūnai [Maskvoje] manė, kad JAV gali smogti pirmą smūgį, kai pasieks bendrą potencialą, kuris bus pastebimai didesnis nei Sovietų Sąjungos potencialas. Ir dauguma jų sutiko, kad viskas krypsta šia linkme“, – rašoma ataskaitoje.
O realybėje JAV nė nesvarstė galimybės smogti pirmąjį smūgį, rašo leidinys.
Ataskaitoje aprašoma sovietų elektroninė skaičiavimo mašina, kuri vertindama tūkstančius kintamųjų, skaičiavo Sovietų Sąjungos ir JAV galios santykį.
„Kai kuriais duomenimis, sovietų vadovybė buvo pasirengusi svarstyti įspėjamojo branduolinio smūgio galimybę, jei paaiškės, kad Sovietų Sąjungos potencialas 40 proc. ar daugiau nusileidžia JAV potencialui. Kažkuriuo metu prieš „Įgudusį šaulį“ šis rodiklis siekė 45 proc.“, – rašoma straipsnyje.
Sovietų Sąjunga taip pat pamanė, kad sustiprinusi savo raketų pajėgas, Amerika galės pirmu smūgiu sunaikinti branduolinį Sovietų Sąjungos potencialą, ir atsakomasis smūgis greitai pasirodys esąs neveiksmingas arba net neįmanomas.
„Sovietų vadovybė tapo paranojiška, suvokusi, kad galių pusiausvyra, kuri iš esmės nulėmė strateginę šalies taktiką, greitai nugrims į praeitį“, – rašo autorius.
Tokioje atmosferoje 1983 metų lapkritį prasidėjo pratybos „Įgudęs šaulys“. Į Centrinę Europą buvo perkelta dešimtys tūkstančių amerikiečių karių.
Ataskaitoje taip pat rašoma: „Mes girdėjome, kad kai kurie amerikiečių lėktuvai ruošėsi darbui su branduolinėmis galvutėmis, pavyzdžiui, išvažiuodavo iš angarų su realistiškai atrodančiais kovinių galvučių muliažais.“
Į tai reaguodama Sovietų Sąjunga organizavo, kad Varšuvos sutarties šalių kariuomenės „sraigtasparniai gabentų branduolinius ginklus iš sandėlių į dalinius, atsakingus už jų pristatymą link tikslo“, nuo lapkričio 4 iki 10 buvo sustabdyti visi skrydžiai, išskyrus žvalgybinių lėktuvų skrydžius, „ko gero tam, kad Sovietų Sąjunga turėtų kuo daugiau mūšiams skirtų lėktuvų“, – rašoma ataskaitoje.
Bet JAV nepastebėjo, kad Sovietų Sąjunga rimtai ruošiasi galimam branduoliniam karui. JAV prezidentui apie tai nebuvo pranešta, kariškiai nepakeitė gynybos doktrinos, JAV žvalgyba klaidingai interpretavo Sovietų Sąjungos veiksmus.
Generolas leitenantas Leonardas Perrootsas, kuris tuo metu buvo JAV karinių oro pajėgų Europoje generalinio štabo viršininko pavaduotojas, nieko nesiėmė, kad pakeistų JAV kariuomenės parengties lygį. Autorius aiškina, kad L. Perrootsas negavo jokių žvalgybos duomenų apie tai, kad mobilizaciją Sovietų Sąjungoje išprovokavo įspėjamojo branduolinio smūgio baimė.
Ataskaitoje rašoma, kad L. Perrootso neveiklumas yra laimingas atsitiktinumas, nepaisant to, kad jis tiesiog buvo blogai informuotas.
„Jei JAV pajėgos būtų pakeitusios operatyvines procedūras Rytų Europoje, tai būtų tik dar labiau padidinę įtampą ir būtų išaugusi netyčinės karo pradžios tikimybė“, – rašoma straipsnyje.
Supervalstybės sukūrė situaciją, kurioje neveiklumas netyčia tapo drąsiu poelgiu, kuris galbūt išgelbėjo pasaulio civilizaciją, reziumuoja leidinys.