Ankstyvą rugsėjo 30-osios rytą rusų generolas atvyko į Amerikos ambasadą Bagdade ir praėjęs pro gerai ginkluotus pėstininkus perdavė žinią Jungtinėms Valstijoms. Toks demaršas buvo gana tiesmukas: Rusija ketina po valandos pradėti rengti oro atakas kaimyninėje Sirijoje, todėl amerikiečių kariuomenė turėtų nedelsdama palikti tą teritoriją.

Tokios dviejų branduolinių ginklų turinčių milžinių akistatos pasaulis nematė jau kelis dešimtmečius ir ji atgaivino Šaltojo karo laikų įtarumą, priešiškumą ir psichologinę įtampą.

Pradėdamas antskrydžius Sirijoje Rusijos prezidentas V. Putinas skatina netiesioginį karą su Jungtinėmis Valstijomis, kuri remia priešingą pusę šiame konflikte. Ir Maskva labai rizikuoja, pažymi ekspertai.

„Jai tai yra tikrai sunku logistiškai. Be to, rusai neturi pajėgumų perkelti pajėgumų dideliu atstumu“, – sako Niujorko universiteto Rusijos saugumo ekspertas Markas Galeottis.

Vladimiras Putinas, Barackas Obama

Maskvos karinė kampanija Sirijoje paremta keliomis tiekimo linijomis, kurioms reikia oro koridorių, besidriekiančių per Irano ir Irako oro erdvę. Vienintelis alternatyvus variantas yra tiekimo linija jūra iš Krymo. Tačiau kelionė į abu galus tokiu atveju užtruktų 10 dienų. Kiek laiko Rusija galėtų naudoti šį variantą, neaišku.

Šie ir kiti klausimai, susiję su Rusijos kariniais pajėgumais ir tikslais, tampa vis aktualesni V. Putinui demonstruojant norą panaudoti savo karinę jėgą ir tvirto kumščio užsienio politiką, kurios tikslas yra atkurti savo šalies kaip galingos pasaulio valstybės statusą. Siekdamas įgyvendinti savo tikslą jis jau atgaivino Rusijos karinės galios šmėklą – nuo Ukrainos ir Baltijos šalių, nuo Sirijos iki Artimųjų Rytų apskritai.

Vis agresyvesne tampanti Rusijos pozicija paskatino JAV gynybos strategus peržiūrėti Amerikos karinę politiką ir veiksmų planus nenumatytiems atvejams, jeigu kiltų konfliktas su Rusija. Ir dabar Pentagono vadovai ima vis dažniau užduoti klausimų, kurie nebuvo aktualūs daugiau nei 20 metų.

Ką iš tiesų gali rusai? Kur konkrečiai gali kilti konfliktas su Rusija? Kaip šiandien atrodytų karas su Rusija?

Nesuklyskite. Ekspertai sutaria, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė konvencinio karo atveju neabejotinai sutriuškintų rusų armiją. Tačiau šiuolaikiniai karai retai būna konvenciniai ir geografija, politika bei konkreti teritorija vienai pusei suteikia pranašumą.

Šiandien Jungtinės Valstijos nacionalinei gynybai išleidžia beveik 10 kartų daugiau nei Rusija. JAV kariuomenė turi 10 lėktuvnešių, o Rusija – tik vieną. O ir technologiniu požiūriu bei savo gebėjimu projektuoti savo galia pasaulyje Amerika lenkia Rusiją.

Rusija išlieka silpna sprendžiant pagal daugelį tradicinių kriterijų. Tačiau šiuo metu šalis vysto tam tikras svarbiausias technologijas bei ruošia taktinę ir geopolitinę strategiją, kuriai agresyviai priešpastatoma 25 metų užimama JAV pozicija, jog ji yra vienintelė pasaulinė superjėga. To rezultatas: Rusija vėl netikėtai iškyla kaip pagrindinė Amerikos karinė priešininkė.

JAV pareigūnai stebi besiklostančią situaciją, „kuri tikrai kelia nerimą, nes bent jau kai kuriose vietose Rusija turi potencialą generuoti superjėgą“, sako buvęs Pentagono pareigūnas Davidas Ochmanekas, šiuo metu dirbantis gynybos analitiku „RAND Corp“.

O didžiausią nerimą kelia didžiuliai JAV ir Rusijos arsenalai. Rusija ne tik išsaugojo, bet ir modernizavo savo „trijulę“: tarpžemynines balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis, didžiulę tolimojo nuotolio bombonešių flotilę bei vis modernėjančius povandeninius laivus su branduoliniais ginklais.

„Rusijos gynybos pramonė yra atkuriama nuo pamatų, – sakė Maskvoje veikiančio analitikų centro „PIR Center“ ekspertas Vadimas Koziulinas. – Karinis balansas gali būti užtikrintas tik Rusijos branduoline galia, kurią palaikyti nėra jau taip brangu, kaip daug kas galvoja.“

Nors Rusijos konvencinės pajėgos nėra tokios įspūdingos, kaip branduolinės, yra kelios specifinės konvencinės sritys, kuriose Rusija pirmauja. Tai lėktuvai, oro gynyba, povandeniniai laivai ir elektroninis karas.

Sovietinės eros ginklų projektavimo biurai garsėja visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijos aeronautikos pramonė klesti dėl tarptautinio eksporto į ne Vakarų šalis, kurių atstovai vyksta į Rusiją pirkti naikintuvų, kurie yra pigesni už jų Vakarų analogus. Šiuo metu Kinija gynybai per metus išleidžia daugiau nei Rusija, bet ir toliau importuoja platformas ir modernius ginklus iš Rusijos.

Vladimiras Putinas

Jeigu bandytume lyginti Rusijos ir JAV kariuomenes, tai būtų tas pats, jeigu lygintume obuolius su apelsinais, sako daugelis ekspertų. Rusai turi visiškai skirtingų strateginių tikslų ir jų karinė struktūra tai atspindi. Rusija save laiko žemynine jėga, kurios įtakos zona apima Euraziją, Rytų Europą, Vidurio Aziją, galbūt net Artimuosius Rytus ir Ramiojo vandenyno pakraštį. Rusijos politiką galima pavadinti viena fraze – „įeiti draudžiama“.

„Jungtinės Valstijos ir Rusija siekia skirtingų dalykų, – aiškina M. Galeottis. – Rusai nesiekia su mumis varžytis. Neapgaudinėkime savęs.“ Jo teigimu, pavyzdžiui, „galime pažvelgti į JAV laivyną, kuris yra gerokai pranašesnis už Rusijos, kurį sudaro daugiausia sovietinės eros laivai. Tačiau tai nesvarbu, nes Rusija ir neturi planų siųsti tų laivų į tolimus pasaulio taškus.“

Būtent dėl to Rusija ir turi tik vieną lėktuvnešį, o Amerika turi dešimt, kurie plaukioja po visą pasaulį. Vietoj to, kad investuotų į lėktuvnešius, kurie leistų greitai permesti pajėgas ir ginkluotę į reikiamus taškus, Rusija investuoja į povandeninius laivus ir paprastai kelia grėsmę priešų paviršiniams laivams Juodojoje, Baltijos ar Viduržemio jūrose.

Rusijos oro erdvė taip pat yra itin sustiprinta. Rusijos vadinamieji „stealth“ („nematomi“) lėktuvai yra gerokai prastesni už amerikiečių. Tačiau Rusija turi gerų prieš tokius lėktuvus nukreiptų sistemų, o taip pat daug investuoja į raketines sistemas žemė-oras ir dislokuoja savo pajėgas pasienio regionams apsaugoti.

„Vertinant iš oro erdvės gynybos pusės, Rusija atrodo geriau, nes turi įvairiausių oro gynybos pajėgumų bei įvairių taktinių, sparnuotųjų ir balistinių raketų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos kariuomenės analitikas Paulas Schwartzas.

Tačiau Pentagono kariniams strategams nerimą kelia Rusijos elektroninio karo pajėgumai. Išlieka neaišku, kiek Rusija gali slopinti radarų ir kitus signalus, kurie sudaro JAV pažangios aviacinės galios pagrindą. Bet kokie Amerikos mėginimai infiltruotis į Rusijos oro erdvę „nebūtinai bus paprasti“, sako P. Schwartzas.

„Tai būtų erdvė, kurioje susidurtume su pasipriešinimu. Tačiau bėgant laikui, manau, mes pajėgtume ją susilpninti. Tačiau problema yra ta, kad su branduoline valstybe tikrai nenori pradėti plataus masto kovos“, – pabrėžia jis.

Rusijos kariuomenė vis dar daugiausia yra šauktinių kariuomenė, kuri šiuo metu persitvarko į amerikietiško stiliaus profesinę kariuomenę. Iš tiesų Rusija turi dvi kariuomenes: maždaug du trečdalius kariuomenės, kurią sudaro apytikriai 800 tūkst. karių, sudaro nemotyvuoti ir prastai parengti šauktiniai, o likusį trečdalį sudaro gerai aprūpinti ir parengti daliniai.

Išvada: Rusijos kariuomenė amerikietiškajai neprilygsta, tačiau atotrūkis pastaraisiais metais gerokai sumažėjo.

Rusijos priešakinis bazavimasis Sirijoje

Neįtikėtinas Rusijos priešakinis bazavimasis Sirijoje nustebino daugelį amerikiečių pareigūnų. Vos per kelias savaites Rusijos kariuomenė Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Sirijos Latakijos mieste įsirengė pusiau nuolatinę karinę bazę, pasistatė barakus šimtams karių ir dislokavo dešimtis atakos lėktuvų ir tankų.

Rusai taip pat neseniai paskelbė apie savo planus šį rudenį Viduržemio jūros rytinėje dalyje rengti karines pratybas, tačiau nepatikslino, kada dislokuos savo laivus šiame regione. Pratybose dalyvaus Rusijos Juodosios jūros laivyno pažiba – raketinis kreiseris „Maskva“, keli lydintys laivai ir dideli desanto laivai, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS. Kai kurie amerikiečių kariuomenės atstovai mano, kad tokios pratybos tėra priedanga siekiant dislokuoti daugiau karių ir atsigabenti daugiau ginkluotės ir karinės technikos į Siriją.

Naujoji bazė suteiks Rusijai galimybę rengti kovines ir žvalgybos operacijas visuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant ir Iraką, kurio valdžia taip pat kvietė rusus padėti jiems kovoti su „Islamo valstybės“ džihadistais.

Naujoji bazė taip pat sustiprins šiuo metu Sirijos Tartuso uoste veikiantį Rusijos karinio laivyno Materialinio ir techninio aprūpinimo centrą bei išlaikyti ir projektuoti galią Viduržemio jūroje.

Skelbiama, kad Rusija plečia veiklą šiame centre.

Savo veiksmais Rusija taip pat signalizuoja savo ilgalaikį interesą plėsti savo prieigos ribojimo ir regiono blokavimo pajėgumus Artimuosiuose Rytuose. Skelbiama, kad rusai į Latakiją gabena savo bene naujausias raketų žemė-oras sistemas, kas kelia nerimą Pentagonui, nes toks sprendimas prieštarauja Rusijos pareiškimams, kad jos karinė veikla yra nukreipta prieš „Islamo valstybę“.

„Mes matome, kad tuose aerodromuose atsiranda labai modernios oro gynybos sistemos ir lėktuvai, gebantys leisti raketas oras-oras, – rugsėjo 28 d. sakė Vyriausiasis NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje vadas generolas Phillipas M. Breedlove'as. – Nemačiau, kad skraidytų „Islamo valstybės“ lėktuvai, kuriems numušti reikėtų rusiškų raketų „SA-15“ ir „SA-22s“. Nemačiau, kad skraidytų „Islamo valstybės“ lėktuvai, kuriems numušti reikėtų raketų oras-oras. Tokie modernūs oro gynybos pajėgumai ne dėl „Islamo valstybės“, o dėl kažko kito.“

Iš tiesų rusai siekia užginčyti amerikiečių pranašumą ore, kurį šalis išlaiko didelėje Artimųjų Rytų teritorijoje jau daugiau nei 20 metų. Esminis veiksnys šioje lygtyje yra Rusijos aljansas su Iranu – kitu Sirijos sąjungininku. Rusija yra priklausoma nuo Irano oro erdvės, kad jos lėktuvai oro koridoriais per šią šalį galėtų patekti į Sirijos teritoriją.

Skelbiama, kad Rusija yra pasirengusi paremti Irano sausumos karius, kovojančius Sirijos prezidento Basharo al-Assado pusėje.

Basharas al Assadas

Ekspertai mano, kad Rusijos veiksmai Sirijoje, o taip pat agresyvi rugsėjo 28 d. Jungtinėse Tautose V. Putino pasakyta kalba signalizuoja, kad Rusija šiame regione ketina užsibūti ilgai.

„Tapo aišku, kad Rusija Artimuosiuose Rytuose ketina vykdyti gerokai ambicingesnę politiką. Rusijos prezidentas davė aiškiai suprasti, kad Vakarų demokratijos modelis ir jo būdas spręsti konfliktus šiame regione neveikia“, – sakė Maskvoje dirbantis Artimųjų Rytų ir Rusijos užsienio politikos ekspertas Jurijus Barminas.

Tačiau jis pridūrė, kad „abejojama, ar Rusija turi galimybių artimiausiu metu tapti vyraujančia jėga Artimuosiuose Rytuose, nes jos buvimas šiame regione yra ribotas, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis“.

Tačiau kai kas V. Putino manevrus Sirijoje laiko savotišku geopolitiniu gambitu, kurio tikrasis tikslas yra užsitikrinti susitarimą dėl Ukrainos. Šiuo metu Rusijos ir jos remiami separatistai kontroliuoja dalį Ukrainos teritorijos, tačiau Jungtinės Valstijos Maskvos 2014 metų kovą įvykdytą invaziją laiko neteisėta.

„Tai labiau susiję su Jungtinėmis Valstijomis, o ne Sirija ir B. Al-Assadu, – mano M. Galeottis. – Kalbėkime atvirai, jeigu Vašingtonas parodytų, kad gali būti pasiektas tam tikras susitarimas, pagal kurį JAV sutiktų su rusų pozicija Kryme ir Donbase, rusai tikrai nekovotų B. Al-Assado karo.“

Kur bus kitas karštasis taškas?

Jau daugiau nei metus Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai Europoje peržiūri karinį balansą prie NATO rytinės sienos, prie kurios išsidėsčiusios buvusios sovietinės respublikos. Dėl to buvo pradėta vykdyti operacija „Atlanto ryžtas“: JAV siunčia rotuojamas pajėgas į labiausiai į rytus nutolusias NATO nares, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją.

V. Putinas ir jo kariuomenė kelia pavojų Baltijos šalims, kurios yra tarp naujausių ir silpniausių NATO partnerių. Rusų kariniai lėktuvai skraido šalia Baltijos šalių, Baltijos jūroje plaukiojo rusų povandeniniai laivai ir, kaip manoma, Rusija Baltijos šalyse rengia kibernetines atakas.

Rusų pareigūnai taip pat reiškia paramą rusų tautinėms mažumoms Baltijos šalyse ir taip didina įtampą.

Galima agresija prieš Baltijos šalis, ypač Estiją, kur yra didelė rusų tautinė mažuma, vertinama dar nevienareikšmiškiau, nei jos operacijos Ukrainoje ir Sirijoje. Manoma, kad V. Putinas gali pritaikyti Ukrainoje ištobulintą hibridinio karo modelį ir pakurstyti rusų tautines mažumas Baltijos šalyse, kad šios imtų bruzdėti, o vėliau joms į pagalbą ateitų „žali žmogeliukai“.

Toks galimas scenarijus kelia nerimą Vakaruose, kur manoma, kad V. Putino tikslas yra suskaldyti NATO jėga, jeigu bauginimas neduos rezultatų. NATO vis dar nesutaria, kaip reikėtų reaguoti, nes Aljanso narės laikosi skirtingos pozicijos dėl to, kokį Rusijos elgesį jau galima vertinti kaip ribos peržengimą.

„Būtina nuspręsti, kada karinis atsakas būtų laikomas tinkamu atsaku, – sako Londone veikiančios grupės „IHS Jane's Defense and Security Group“ analitikas Nickas de Larrinaga. – Hibridinis karas verčia abejoti dėl to, kada reikia imtis karinių veiksmų ir ar tai nėra civilinis reikalas, su kuriuo turėtų tvarkytis vietos teisėsauga.“

Alternatyvus variantas Rusijai yra pereiti prie konvencinės kovos. Tokiu atveju Rusija turėtų pranašumą ore Baltijos valstybėse, jeigu Maskvos tikslas būtų išstumti NATO iš Baltijos šalių.

Neseniai ekspertų iš „Chatham House“ parengtoje ataskaitoje sakoma, kad Rusija savo vakariniame regione turi 65 tūkst. karių, 850 artilerijos vienetų, 750 tankų ir 320 atakos lėktuvų.

Remiantis kitais duomenimis, Rusijos kariniai pajėgumai čia yra dar didesni. Tačiau kyla abejonių, kiek šių pajėgumų iš tiesų yra tik „ant popieriaus“, ir kiek jų būtų pasiruošę tikriems koviniams veiksmams.

Kita Rusijos kariuomenės dalis, apie kurią daug kalbama, yra jos Baltijos jūros laivynas – mažiausia iš Rusijos pagrindinių flotilių ir tik šešėlis to, kas buvo anksčiau. Žlugus Sovietų Sąjungai, Baltijos jūros pakrantėje nuo Kaliningrado iki Leningrado turėta infrastruktūra buvo prarasta, nes Baltijos valstybės atkūrė nepriklausomybę.

Dabar dalis Rusijos Baltijos jūros laivyno yra dislokuota Kaliningrade, o kita dalis – Sankt Peterburge, todėl sunku išlaikyti didelį vientisą laivyną. Baltijos flotilę dabar sudaro tik du nedideli „Kilo“ klasės dyzelinu varomi povandeniniai laivai, vienas kurių daugiausia naudojamas pratyboms, o taip pat keli „Sovremenyj“ klasės eskadriniai minininkai, viena fregata, keturios korvetės ir saujelė paramos laivų.

Konvencinei operacija Baltijos šalyse Rusija galėtų panaudoti ir savo šiaurinį laivyną, kuris dažnai patruliuoja Šiaurės Atlante.

Tačiau tokia grėsmė galėtų tapti realia, jeigu Rusijos tikrasis tikslas Baltijos šalyse būtų priversti NATO parodyti, kad Aljansas nesilaikys Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio, kuris numato bendrą Aljanso gynybą, jeigu būtų užpulta bet kurį NATO narė.