Rusijoje didžiausią žmogaus teisių gynėjų susirūpinimą sukėlė rinkimų ir teisės sfera, nepriklausomos žiniasklaidos padėtis, teismo organų struktūra ir nepriklausomumo laipsnis.
"Tai, kad daugelyje buvusios SSRS valstybių pažeidžiami demokratiniai principai, iš dalies susiję su Rusijoje stiprėjančiu autoritarizmu", - pažymėjo organizacijos vykdomoji direktorė Jennifer Windsor.
Kaip pažymi pranešimo autoriai, neigiama Rusijos raida 2004 metais labai kontrastuoja su įvykiais kaimyninėje Ukrainoje. Pastaroji, kaip ir Bosnija ir Hercegovina, pokomunistinių šalių demokratizavimo reitingų lentelėje gerokai šoktelėjo aukštyn.
Pranešimo autorių nuomone, Rusija nusipelno didžiulio dėmesio. "Nuo Rusijos demokratijos likimo priklauso pernelyg daug - padėtis ne tik posovietiniame regione, bet ir visame pasaulyje", - pabrėžė J.Windsor. Pasak jos, JAV ir Europa privalo daryti spaudimą Maskvai, kad jų vaidmuo plėtojant demokratiją ne tik savo šalyse, bet ir visame pasaulyje, taptų konstruktyvesnis.
2004 metų pabaigoje kitame "Freedom House" pranešime Rusija iš "dalinai laisvų" šalių kategorijos atsidūrė tarp "nelaisvų".