Tačiau atrodo, kad likimas gali pasisukti jam palankia linkme: dabar jis ragina prieš jį sukilusius žmones prisidėti prie bendro priešo – „Islamo valstybės“, rašo news.com.au.
B. al Assadas vaizduoja save kaip mažesnę blogybę Sirijoje: kaip teisėtesnį ir stabilesnį ramstį negu painus sukilėlių kovotojų tinklas, ir kaip racionalesnį variantą negu radikalūs islamo džihadistai.
Tačiau akivaizdu, kad B. al Assadas nėra geras vyrukas. Jo despotišką, 15 metų trunkantį valdymą lydėjo pribloškiantys žmogaus teisių pažeidimai ir šiurpiai pragmatiškas požiūris į nepasitenkinimo nuslopinimą.
Taigi panagrinėkime, kas per žmogus yra atsidūręs Sirijos konflikto, kuris pražudė ir palikti savo namus privertė milijonus žmonių, centre.
Nenoromis tapęs lyderiu
B. al Assadas ne visada buvo galingiausias Sirijos asmuo.
Jis buvo akių gydytojas, studijavęs Londono Vakarų akių ligoninėje ir Damasko universiteto Medicinos fakultete, ir, regis, džiaugėsi, kad tūnojo savo garsios ir įtakingos politinės šeimos šešėlyje.
Naujuoju prezidentu turėjo tapti jo vyresnysis brolis Basselis, Sirijos visuomenės numylėtinis. Jų tėvas yra buvęs Sirijos prezidentas Hafezas al Assadas, pagarsėjęs žiaurumu ir gudria politine taktika.
1994 metais per autoavariją žuvus Basseliui, Basharas tapo akivaizdžiu įpėdiniu ir po savo tėvo mirties 2010 metų birželį, būdamas 35 metų, jis užėmė Sirijos prezidento postą.
B. al Assadas neturėjo nei savo broliui būdingo žavesio ir charizmos, nei savo tėvo išskirtinio negailestingumo – bent jau prezidentavimo pradžioje.
„Jaunystėje Basselis buvo užgožęs Basharą“, - „The Financial Times“ sakė buvęs B. al Assado patarėjas Aymanas Abdelnouras.
„Tai galėjo sukelti jam kompleksą – jis neturėjo charizmos kaip Basselis, kuris buvo sportiškas, mėgstamas merginų ir vadovavo Sirijos kompiuterių draugijai.
„Basharas buvo drovus, kalbėdavo tyliu balsu. Jis niekada nesidomėjo institucijomis ar valdžios reikalais“.
Ankstyvaisiais metais viešą B. al Assado įvaizdį šiek tiek pagerino jo žmona, kurią jis vedė 2001 metais (dabar pora turi tris vaikus).
Asma al Akhras buvo Londone užaugusi investicijų bankininkė, kilusi iš elitinės sunitų šeimos. Tapusi pirmąja Sirijos ponia, ji virto stiliaus ikona ir sulaukė pagyrų už progresyvų požiūrį į moterų teises ir švietimą. Esminį vaidmenį turėjo ir jos tikėjimas: Assadų šeima yra alavitai (palyginus liberali islamo atšaka), o didžioji dauguma Sirijos gyventojų – sunitai.
Atrodė, kad po represyvaus Hazefo valdymo ši pora gali užtikrinti Sirijai šviesesnę ateitį.
„B. al Assadas tai ne Basselis, kuris atrodė stipresnis, - „New Republic“ sakė Stimsono centro Artimųjų Rytų programos vyresnioji patarėja Mona Yacoubian. – Tačiau jis turėjo gražią žmoną. Jie sudarė tą vaizdą, kokia, kaip vylėsi žmonės, turėtų būti Sirija“.
Tačiau Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto vyresnysis bendradarbis Andrew Tableris mano, kad B. al Assadas buvo „apgaulės meistras“.
„Manau, kad režimas – Basharo ir jo žmonos Asmos paketas – atrodė labai patrauklus“, - sakė jis CNN.
„Jis suvilioja žmogų: kaip gali būti, kad kažkas, atrodantis toks protingas, gali vadovauti tokiam siaubingam režimui?“.
Nuo pavasario iki nepasitenkinimo žiemos
B. al Assadas į valdžią atėjo su ketinimais modernizuoti Siriją. Daugelis analitikų mano, kad tokiam požiūriui įtakos galėjo turėti jo susižavėjimas Vakarais, kol jis gyveno Londone. Jo pirmojoje kalboje figūravo pažadai plėtoti „kūrybišką mąstymą“, „skaidrumą“ ir „demokratiją“.
„Basharo inauguracinė kalba po prezidento (Hafezo) Assado totalitarinio valdymo metų suteikė erdvės vilčiai, – sakė vienas sirų aktyvistas. – Atrodė, tarsi košmaras būtų praėjęs“.
Vienas pirmųjų B. al Assado darbų buvo paskelbti Damasko pavasarį – laisvos išraiškos periodą, paleisti politinius kalinius ir pradėti ekonomines reformas, kurios, regis, atitiko B. al Assado atviros ir šiuolaikiškos visuomenės viziją.
Tačiau vilčių kupinas laikmetis baigėsi 2001 metais, kai vyriausybė atšaukė reformas ir pažabojo iki tol klestėjusius politinius forumus.
Veikiausiai kontroliuojamas savo tėvo senosios gvardijos narių, B. al Assadas grįžo prie seno represijų stiliaus ir savo reikalavimus pradėjo įgyvendinti pasitelkdamas slaptąją saugumo policiją.
Tai kartu su turtingųjų ir kurstančiųjų atskirtimi, kurią sukėlė naujoji B. al Assado neoliberalios ekonomikos politika, pasėjo sukilimo sėklą, kuri subrendo ir sužydėjo per 2011 metų Arabų pavasarį.
„Ar prezidentas al Assadas buvo reformatorius, kurį suvaržė senoji gvardija, ar jis tebuvo dar vienas arabų valdovas, nepageidaujantis jokios kritikos, pasekmės Sirijos gyventojams buvo tos pačios: jokių laisvių, jokių teisių“, - sakė „Human Rights Watch“ direktorė Sarah Leah Whitson.
„Kad ir kokias viltis sirai būtų sieję su nauja politinio atvirumo era prie B. al Assado valdymo, jos buvo sudaužytos“.
Taigi prasidėjo represijų ir žmogaus teisių pažeidimų dešimtmetis, o pats B. al Assadas vis labiau ėmė panašėti į brutalų diktatorių.
Žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad per pirmuosius dešimt B. al Assado valdymo metų alavitų dominuojamas muchabaratas – slaptoji Sirijos policija – sulaikydavo, kankindavo ir žudydavo politinius oponentus.
Žiniasklaidą kontroliavo valstybė, internetas būdavo cenzūruojamas, o Sirija faktiškai išliko vienpartinė valstybė, kurioje visa valdžia priklausė B. al Assado partijai „Baath“.
B. al Assadas taip pat buvo kritikuojamas dėl elgesio su Sirijos kurdų mažuma, iš kurios buvo atimtos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant kultūrinę laisvę ir galimybę mokyklose mokytis kurdų kalba.
Sukilimas ir karas
Dabartinio konflikto Sirijoje ištakos susijusios su 2011 metų Arabų pavasariu, kai per Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką nusirito protestų prieš šalių vyriausybes banga ir žmonės sukilo prieš savo valstybių vadovus. Sirai buvo tarp jų.
Nors Tunise, Egipte, Jemene ir Libijoje lyderiai buvo nuversti, B. al Assadas atsilaikė ir smogė atgal galinga jėga. Vyriausybės pajėgos žiauriai numalšino protestuotojus, bet priešiškumą vyriausybei sustiprino pranešimai apie sulaikytų vaikų, kurie purškiamais dažais užrašė populiarų Arabų pavasario šūkį „Žmonės nori, kad režimas žlugtų“, nužudymą.
Įtūžę sirai griebėsi ginklų: tiek savigynai, tiek prieš B. al Assadui lojalius asmenis, gyvenančius jų rajonuose. Susirėmimai vis stiprėjo ir sukilėliai pradėjo rengti puolimus tokiuose stambiuose miestuose kaip Alepas ir Damaskas, taip pat užėmė teritorijas šalies šiaurėje ir rytuose. Iki 2013 metų B. al Assado režimas stengėsi atsikovoti savo pozicijas.
Kilus chaosui, viską dar labiau komplikavo „Islamo valstybės“ kovotojai, pamėginę Sirijos teritorijoje įkurti savo kalifatą.
Viso karo metu B. al Assado režimas buvo kaltinamas daugybe karo nusikaltimų, įskaitant dešimčių tūkstančių įtariamų disidentų sulaikymą, kankinimus ir žudymą.
Gegužės mėnesį, po trejus metus trukusios operacijos, kuria buvo siekiama išgabenti iš Sirijos oficialius dokumentus, Tarptautinė teisingumo ir atskaitomybės komisija nurodė surinkusi pakankamai įrodymų, kad pateiktų kaltinimus B. al Assadui ir dar 24 aukšto rango jo režimo nariams.
Istorijų apie įtariamus B. al Assado karo nusikaltimus yra daug. Pernai iš šalies išgabentos šiurpios fotografijos tapo įrodymu, kad „sistemiškai buvo nužudyta“ 11 tūkst. suimtų sirų.
B. al Assado režimas taip pat buvo kaltinamas atakomis prieš Sirijos ligonines bei medikus ir tuo, kad civiliams gyventojams žudyti ir infrastruktūrai naikinti naudojo kasetines bombas, nors pats B. al Assadas tai kategoriškai neigia.
B. al Assadas vs dar įtariamas uždegęs žalią šviesą zarino dujų atakai, kuri 2013 metais pražudė daugiau kaip 1400 civilių gyventojų. Pernai jo cheminių ginklų atsargos buvo sunaikintos.
Federalinis tyrimų biuras teigia, kad B. al Assado režimas kankino mažiausiai dešimt europiečių, kurie buvo sulaikyti per Sirijos konfliktą.
B. al Assado karo nusikaltimai yra žiauriausi, kuriuos pasaulis matė nuo nacistinės Vokietijos laikų, sakė Jungtinių Valstijų ambasadorius karo nusikaltimų klausimais Stephenas Rappas. Jis pridūrė, kad byla prieš B. al Assadą yra „kur kas geresnė“ negu tos, kurios buvo iškeltos buvusiam serbų lyderiui Slobodanui Miloševičiui ar Libijos diktatoriui Charlesui Taylorui.
Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė toliau remsiantis B. al Assado režimą. Jį palaiko ir tokie stambūs žaidėjai kaip Kinija bei Iranas.
Kai kurios Vakarų šalys parėmė sukilėlių grupuotes, kovojančias prieš B. al Assado režimą.
Blogiau negu „Islamo valstybė“?
Vos prieš keletą savaičių B. al Assadas gudriai pasitelkė „Islamo valstybės“ grėsmę, kad išsklaidytų priešiškumą sau tiek savo šalies viduje, tiek tarp vyriausybių Vakaruose.
Pasirodęs per Rusijos valstybinę televiziją, B. al Assadas žengė neįprastą žingsnį, paragindamas Sirijos sukilėlių grupuotes prisijungti prie jo kovos su „Islamo valstybe“. Jis pridūrė, kad tik įveikus „Islamo valstybę“ bus galima rasti politinį karo sprendimą.
„Politinės partijos, vyriausybė ir ginkluotos grupuotės, kovojančios prieš vyriausybę – mes visi turime suvienyti jėgas kovai su terorizmu“, - pareiškė jis.
Nors anksčiau ginkluotus Sirijos sukilėlius vadino „teroristais“, B. al Assadas tvirtino suteiksiantis jiems amnestiją, jeigu jie stos jo pusėn.
„Taip jau iš tikrųjų įvyko“, - sakė jis apie sukilėlius, kurie perėjo į jo pusę.
„Jau yra pajėgų, kurios kovoja su terorizmu Sirijos valstybės pusėje, nors anksčiau kovėsi prieš Sirijos valstybę“, - teigė B. al Assadas.
„Šiuo atžvilgiu jau padarėme pažangą, bet noriu pasinaudoti proga ir paraginti visas grupuotes susivienyti kovai su terorizmu“.
Jis taip pat suvertė kaltę Vakarams dėl pabėgėlių krizės ir apkaltino juos dėl dvejopų standartų: viena vertus „verkiant“ dėl pabėgėlių, o kita vertus „nuo šios krizės pradžios remiant teroristus“.
Tuo tarpu vienas B. al Assado patarėjas praėjusį ketvirtadienį per ABC laidą „Lateline“ pareiškė, kad tokios Vakarų šalys kaip Australija taip pat turėtų paremti Sirijos vyriausybę kovoje prie „Islamo valstybę“. Tokie žodžiai nuskambėjo po kelių dienų, kai Australija, kaip JAV vadovaujamos koalicijos narė, virš „Islamo valstybės“ užimtų teritorijų Sirijoje surengė savo pirmuosius antskrydžius.
„Mano žinia Australijos vyriausybei yra ta, kad turi būti tikra intencija kovoti su terorizmu“, - sakė Bouthaina Shaabanas, kuris yra artimas Assadų šeimai.
„Tikroji intencija turėtų pasireikšti per tikrą koaliciją ir bendradarbiavimą su Rusija, Iranu, Kinija ir Sirijos vyriausybe, visomis šalimis ir vyriausybėmis, kurios yra suinteresuotos įveikti terorizmą“, - teigė jis.
Tačiau ar toks naujas B. al Assado režimo naratyvas įtikins Vakarus ar sukilėlius?
Tarptautinis strateginių studijų institutas taip nemano ir net sako, kad šiuo atveju B. al Assadas kelia dar didesnę grėsmę negu „Islamo valstybė“, rašo „The Guardian“.
„Vakarai vis dar bėga nuo sunkios tiesos... B. al Assadas kelia kur kas didesnį pavojų (negu „Islamo valstybė“)“, - sakė šio instituto Artimųjų Rytų saugumo ekspertas Emile Hokayemas.