Ši „atomine bomba“ kartais vadinama bausmė dar niekada nebuvo panaudota.

Kaip rašo euractiv.com, šis raginimas pasirodė tą dieną, kai Vengrijos parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl pabėgėlių krizės sprendimo.

Pagal naująjį įstatymą šios šalies vyriausybei suteikiamas leidimas pasienyje panaudoti kariuomenę pabėgėliams suvaldyti.

Be to, pagal naująjį įstatymą suteikiamas leidimas prieš pabėgėlius naudoti nemirtinus ginklus, pavyzdžiui gumines kulkas ar ašarinių dujų granatas.

Šis įstatymas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo patvirtintos įstatymo dėl prieglobsčio suteikimo pataisos, pagal kurias nelegaliai Vengrijos sieną kirtusiems asmenims nuo šiol grės įkalinimas ir išsiuntimas iš šalies.

Taip pat pranešama, kad Vengrija ėmėsi ir kitų priemonių: paskelbė nepaprastąją padėtį, ėmėsi teisti nelegaliai sieną kirtusius asmenis, taip pat įtraukė šiuos asmenis į Šengeno informacinės sistemos „juodąjį sąrašą“.

Pagal septintąjį Lisabonos sutarties straipsnį už rimtus žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ar pagarbos žmogaus teisėms pažeidimą ES šaliai nariai gresia laikinas ar negrįžtamas balsavimo teisės Europos Sąjungos Taryboje atėmimas.

Jei septintasis straipsnis būtų aktyvuotas, tai galėtų reikšti, kad Vengrija laikinai netektų narystės ES teisių. Vis dėlto prieš priimdama tokį sprendimą Taryba išklausys taikinyje atsidūrusios valstybės poziciją ir paruoš rekomendacijas.

„Kaip toli dar V. Orbano vyriausybė nueis, kai Komisija ir Taryba pagaliau atsibus? ALDE skambina pavojaus varpais dėl Vengrijos vyriausybės jau daugybę metų. Dabar situacija tampa nebekontroliuojama“, – piktinosi ALDE grupės vicepirmininkė Sophie in ‘t Veld.

Vengrija teisinasi

Vengrijos liberalų partijos (MLP) lyderis Gaboras Fodoras rugsėjo 22 d. publikuotame atvirame laiške teigia, kad pakankamos priežasties aktyvuoti ES Sutarties septintąjį straipsnį nėra.

Šiuo laišku jis kreipiasi į Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) parlamentinės frakcijos lyderį Guy Verhofstadtą.

G. Fodoras laiške teigia, kad ALDE išdėstytos tokio siūlymo priežastys nėra teisingos, nes sukritikuotos Vengrijos įstatymo pataisos nesuteikia kariuomenei leidimo panaudoti jėgą, išskyrus savigynos atvejus.

Jis pridūrė, kad tuo atveju, jei vis dėlto kariuomenei bus suteiktas leidimas panaudoti ginklus prieš migrantus, MLP partija rems ALDE siūlymą.

G. Fodoras pripažino, kad yra priežasčių kritikuoti Vengriją dėl su migrantais susijusių problemų. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad būtų teisinga pripažinti, kad visos su šia problema susiduriančios valstybės šioje situacijoje elgiasi netobulai, o ES būtų galima pažerti kaltinimų dėl delsimo priimti bendrą sprendimą, nes tai, anot G. Fodoro, neabejotinai susiję su įvykiais Vengrijoje.

V. Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

„Pats svarbiausias dalykas yra tas, kad čia negali būti moralinio imperializmo“, – pareiškė griežtos linijos dėl migrantų besilaikantis vengrų lyderis per viešnagę pietinėje Vokietijos Bavarijos žemėje, kai jo buvo paklausta, ko jis tikisi iš A.Merkel per krizę, kurią sukėlė rekordiškai didelis migrantų, siekiančių Europoje gauti prieglobstį, srautas.

V.Orbanas, kalbėdamas prieš vėliau Briuselyje vyksiantį ES lyderių susitikimą Briuselyje, pridūrė, kad jo šalis turi „demokratinę teisę“ į skirtingą prieigą.

Viktoras Orbanas

ES perspėjo 19 valstybių narių

Europos Komisija trečiadienį perspėjo, kad 19 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Prancūzijai ir Vokietijai, gresia galimos sankcijos už tai, kad jos nesilaiko taisyklių dėl į Europą atvykstančių prieglobsčio prašytojų priėmimo.

„Beveik pats laikas valstybėms narėms prisiimti atsakomybę ir daryti tai, ką joms reikia daryti“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas, ES lyderiams atvykus į Briuselyje vykstantį neeilinį viršūnių susitikimą dėl migrantų krizės.

Perspėjimai taip pat bus pasiųsti Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Ispanijai, Graikijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Maltai, Rumunijai, Slovėnijai, Švedijai ir Vengrijai.

Čekija neskųs teismui ES sprendimo dėl migrantų kvotų

Čekija nesiims veiksmų užginčyti teisme migrantų paskirstymo po Europos Sąjungos nares kvotų sistemos, kurią patvirtino Bendrija, trečiadienį pareiškė premjeras Bohuslavas Sobotka.

„Nors man nepatinka kvotos, nesutinku su jomis ir mes balsavome prieš jas, Europa neturi subyrėti dėl migrantų krizės“, - sakė vyriausybės vadovas.

„Todėl nenoriu toliau eskaluoti įtampos kaltinimais (teisme). Virvę galima tempti iki tam tikro momento, paskui ji nutrūksta“, - sakė jis.

Slovakija ruošiasi teisme užginčyti privalomas migrantų paskirstymo ES kvotas

Slovakijos kairių pažiūrų ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį pareiškė, kad jo šalis imsis teisinių priemonių, kad užginčytų privalomas 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje kvotas.

Slovakija nesiruošia laikytis privalomų kvotų. Mes ruošiame ieškinį Liuksemburgo teismui“, – sakė R.Fico, kurį cituoja Slovakijos populiarus dienraštis „SME“.

Europos Komisija pabėgėlių krizei spręsti skirs dar 1,7 mlrd. eurų

Europos Komisija pabėgėlių krizei spręsti ketina skirti dar 1,7 mlrd. eurų, praneša agentūra AFP.

Lėšos bus skirtos šiems ir kitiems metams ir turėtų atitekti pirmiausiai Sirijos pabėgėliams, prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė ES biudžeto komisarė Kristalina Georgijeva.

Paramos pabėgėliams suma minėtam laikotarpiui didės iki iš viso 9,2 mlrd. eurų.

D. Tuskas: ES turi atkurti savo išorės sienų kontrolę

Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

Jis dar paragino užbaigti „savitarpio kaltinimų ir nesutarimų ciklą“, kuris trukdo ES pastangoms sutarti dėl bendro atsako į sunkiausią po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę.

Europa vis labiau spaudžiama spręsti, ką daryti su milžinišku, apie pusės milijono, pabėgėlių srautu; kai daugelis jų bėga nuo konfliktų ir represijų Sirijoje, Afganistane, Eritrėjoje.

Donaldas Tuskas
Foto: AP/Scanpix


D.Tuskas perspėjo apie pabėgėlių srauto dar didesnio didėjimo tendenciją.

„Konfliktai Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje ir Irake, nesibaigs labai greitai“, – pabrėžė jis, pažymėdamas, kad vien Sirijoje yra apie aštuoni milijonai iš namų išvarytų žmonių, dar apie keturi milijonai pasitraukė į gretimas valstybes – Turkiją, Jordaniją, Libaną.

„Vadinasi, mes šiandien kalbame apie milijonus potencialių pabėgėlių, mėginančių pasiekti į Europą, – ne tūkstančius“, – pabrėžė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.
Jis dar pridūrė, kad į Europą trauks dar daugiau pabėgėlių, „ypač jog beveik visi jie jaučiasi esą pakviesti“.

Europos Sąjungos lyderiai susitinka trečiadienį po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo iš tokių pasienio šalių, kaip Graikija ir Italijos, po Bendrijos nares.

D.Tuskas pateikė užuominą į tai, kad priešingai nei įprasta, šis sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi kai kurios rytinės bloko valstybės – Vengrija, Rumunija, Čekija ir Slovakija, kuriose jaučiama stipri antipatija imigrantams.

„Mes jau priėjome kritinį tašką, kai reikia užbaigti šį savitarpio kaltinimų ir nesutarimų ciklą, – pareiškė D.Tuskas. – Šiandien mūsų debatai turi remtis faktais, ne iliuzijomis ar emocijomis“.
Trečiadienį susitikę ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.