Lenkijos valstybės sekretorius migracijos klausimams Piotras Stachanczykas antradienį, rugsėjo 22 dieną, žurnalistams Briuselyje sakė, kad derybose dėl perkėlimo schemos Varšuvos balsas įgavo didesnės svarbos, nes šalis priėmė sprendimą palikti vadinamąją „Ne“ stovyklą, kuriai priklausė Čekija, Vengrija ir Slovakija (vėliau prisijungė Rumunija – DELFI).
„Net jeigu būtume keturios valstybės, Tarybos sprendimo blokuoti nebūtume galėjusios. Galėjome pasakyti ne ir prarasti balsą derybose arba padaryti tai, ką padarėme dabar“, – teigia Lenkijos politikas.
Jis sakė, kad vienas iš labiausiai neraminusių aspektų buvo aiškios schemos, kaip pabėgėliai bus perkeliami remiantis konkrečios šalies gyventojų skaičiumi ir finansinėmis galimybėmis, trūkumas.
„Valstybės narės sutarė dėl skaičių, tačiau nebuvo pasiektas susitarimas dėl skaičiavimo sistemos, o tai ateityje galėjo pasitarnauti kaip precedentas naujoms kvotoms. Tokio mechanizmo nėra. Tiesiog pliki skaičiai, kuriems pritarėme“, – paaiškino P. Stachanczykas.
Anot jo, išimčių sistema kalba apie labai paprastą dalyką: pavyzdžiui, jeigu pabėgėliai iš Ukrainos pradės masiškai vykti į Lenkiją, tai reiškia, kad Lenkija „praktiškai iš karto“ liausis priimti pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos.
P. Stachanczykas pažymi, kad ES sprendimas leidžia Varšuvai rinktis, kokius pabėgėlius priimti – Lenkija norėtų priimti krikščionis, o ne musulmonus.
„Sprendime numatoma, kad valstybės narės gali tiksliai įvardyti, kokie užsieniečiai geriausiai integruotųsi... Lenkijoje“, – teigia politikas ir antradienį pasiektą susitarimą įvardija kaip svarbų sienų apsaugai.
P. Stachanczykas sako, kad bus įleidžiami tik pabėgėliai, kurių persikėlimui pritars „ne tik saugumo tarnybos, bet ir visų valstybių narių žinybos“.
Politikas sako, kad „tikrąją grėsmę“ kelia ne 120 tūkst. pabėgėlių priėmimas, bet leidimas Europos Sąjungai turėti dvi „išorės sienų skyles“ – Graikijoje ir Italijoje, „kur per dieną į Europos Sąjungą patenka ir kažkur viduje pradingsta nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių“.
P. Stachanczykas pabrėžia, kad sistema sėkmingai veiks tik tuo atveju, jeigu Graikija ir Italija uždarys sienas ir deramai registruos migrantus.
Anot jo, pirminis skaičius pabėgėlių, kuriuos priims Lenkija, bus 4600-4800 žmonių. Nepaisant to, kaip teigia politikas, bus būtinas atskiras Tarybos sprendimas, „galbūt po metų ar šiek tiek vėliau“, numatysiantis dar 54 tūkst. pabėgėlių paskirstymą Europoje.
„Tai skaičius, su kuriuo mūsų migracijos centrai tikrai gali susitvarkyti“, – pabrėžia P. Stachanczykas.
Artėjant spalio 25 dieną Lenkijoje rengiamiems rinkimams, anot politiko, artimiausiu metu į Lenkiją naujų pabėgėlių neatvyks, nes pirmiausia Graikija ir Italija turi pasirūpinti sienų apsauga ir naujais priėmimo centrais, iš kurių pabėgėliai galėtų keliauti toliau.
Kalbėdamas su žiniasklaida Varšuvoje, Lenkijos ES reikalų ministras Rafałis Trzaskowskis pabrėžė, kad antradienį Europos Komisijos priimtas sprendimas siūlo „algoritmą“, kuriame numatytas mechanizmas pabėgėlių perkėlimui ateityje.
Dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis rugsėjo pradžioje sakė: jeigu Lenkija priims per daug pabėgėlių, „mes nebebūsime savo šalies šeimininkai“.
Jis įsitikinęs, kad pabėgėliai bandys „Lenkijai primesti islamo teisę ir gali būti potencialūs teroristai“. Be to, apkaltino šalies vyriausybę pažeidžiant Lenkijos konstituciją.
„Nejau valdžia, reaguodama į ES daromą spaudimą ir nepaisydama žmonių nuomonės, turi teisę priimti sprendimus, kurie gali turėti skaudžių padarinių mūsų kasdieniniam gyvenimui ir netgi valstybės saugumui?“, – piktinosi opozicijos politikas.
Remiantis naujausių viešosios nuomonės apklausų, kurias atliko bendrovė „Ipsos“, duomenimis, rinkimuose „Teisės ir teisingumo“ partijai prognozuojamas 35 proc. rinkėjų palaikymas, o valdančiajai centro dešinės partijai „Pilietinė platforma“ – 24 proc.
Lenkijos opozicija kritikuoja vyriausybės sprendimą
Didžiausia Lenkijoje opozicinė Teisės ir teisingumo partija, vadovaujama buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio, griežtai kritikuoja šalies vyriausybės sprendimą priimti 5 tūkstančius pabėgėlių pagal į Europos Sąjungą atvykusių migrantų įkurdinimo planą.
Kaip pareiškė trečiadienį partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Lenkijos ministro pirmininko postą Beata Szydlo, „šis sprendimas prieštarauja saugumui ir buvo priimtas be lenkų sutikimo“.
Pasak politikės, kvotos, kurias Lenkijai primetė ES, reiškia, kad artimiausiais metais šalis turės priimti naujas migrantų bangas.
„Turime aiškiai pasakyti lenkams, kad prie šio oficialaus skaičiaus – 5 tūkstančių – reikia pridėti tuos 2 tūkstančius, apie kuriuos anksčiau kalbėjo premjerė Ewa Kopacz. Taip pat reikia atminti, jog, pagal 2003 metų ES direktyvą, pabėgėliai turi teisę atsivežti savo artimuosius. Todėl šis skaičius bus kur kas didesnis“, – teigė B. Szydlo.
„Užsienio politika turi būti drąsi. Reikia kurti sąjungas, siekti santarvės. Bet svarbiau už tai turi būti mūsų šalies piliečių interesai ir gerovė, jų saugumas“, – pridūrė ji, primindama, kad antradienį Briuselyje Slovakija, Vengrija, Čekija ir Rumunija balsavo prieš kvotas.
Anot B. Szydlo, Lenkijos vyriausybė, sutikdama priimti 5 tūkstančius pabėgėlių, apgavo Vyšegrado grupės šalis.
„Dar pirmadienį buvo teigiama, kad Lenkijos vyriausybė gins savanoriško pabėgėlių priėmimo principą, bet vakar šis principas buvo pažeistas“, – pažymėjo B. Szydlo.