„Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico, kurį citavo Slovakijos dienraštis SME.
Vyriausybės vadovas tai pareiškė po to, kai ES ministrai patvirtino susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors tam griežtai priešinosi kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, o šie nesutarimai sudavė rimtą smūgį bloko vienybei.
Lietuva, kaip ir dauguma šalių, pasisakė už. ES jau anksčiau patvirtino 40 tūkst. pabėgėlių paskirstymą po valstybes nares. Iš viso pagal šias programas Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Prieš privalomąsias kvotas balsavo Rumunija, Čekija, Slovakija ir Vengrija.
Europoje dirbantis BBC korespondentas Chrisas Morrisas stebėjosi, kad klausimas, kuris liečia tautos nacionalinį suverenumą, buvo sprendžiamas daugumos balsu, o ne vieningu sprendimu.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas sakė, kad tik ateitis parodys, kokia klaida buvo padaryta.
Čekijos vidaus reikalų ministras Milanas Chovanečas „Twitter“ tinkle paskelbė: „Labai greitai suprasime, kad karalius yra nuogas. Šiandien pralaimėjo sveikas protas“.
Prahos nacionalinis radijas pranešė, kad Čekija gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.
Pagal ES įstatymus šalys, nesutinkančios su naujai priimta tvarka, gali kreiptis į Europos Tarybą.
Prie derybų stalo sės bloko lyderiai
Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.
Vidaus reikalų ministrai antradienį patvirtino susitarimą, pagal kurį ES narės privalo priimti tam tikrą skaičių atvykėlių iš tokių valstybių, kaip Graikija ir Italija, kurios labiausiai kenčia nuo pabėgėlių antplūdžio.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė, kad kvotų planas buvo prastumtas nepaisant prieštaravimų, nes tai „nepaprastoji situacija“.
„Jei nebūtume to padarę, Europa būtų dar labiau susiskaldžiusi“, - sakė jis spaudos konferencijoje.
Patvirtinus kvotų planą, trečiadienį ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.
Tačiau jiems veikiausiai teks spręsti naują problemą, turint galvoje, kad Graikija tikriausiai bus spaudžiama sutikti su pagalba iš išorės užtikrinant savo sienų valdymą, o tai Atėnuose vėl gali išprovokuoti nerimą dėl suvereniteto praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jie buvo priversti sutikti su griežtomis euro zonos finansinės pagalbos programos sąlygomis.
Šimtai latvių išėjo į gatves
DELFI primena, kad antradienį Rygos centre prieš pabėgėlių kvotas ir imigrantus nusiteikę žmonės išėjo į gatves. Kai kurių demonstrantų plakatai anglų kalba skelbė, kad masinė imigracija yra nusikaltimas. „Azijiečiams – Azija, afrikiečiams – Afrika, europiečiams – Europa“ skelbė kitas plakatas.
Aktyvistai minioje, kurioje, skirtingais duomenimis, buvo nuo kelių šimtų iki 500 žmonių, laikė iškėlė plakatus, raginančius atsistatydinti valdžią ir vaizduojančius Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį kaip nacių diktatorių Adolfą Hitlerį.
Protesto akcijoje, kurioje taip pat buvo matyti plakatai „Stop, pabėgėliai“, „Priėmimas – ne sprendimas, o eskalacija“, „Kiek imigrantų savo namuose priims Straujuma?“, „Kodėl vyriausybė nekalba apie pabėgėlių gražinimą namo pasibaigus karui?“, dalyvavo ir du Latvijos valdančiajai koalicijai priklausančio konservatyvaus Nacionalinio aljanso atstovai.
Eitynės, kurias surengė draugija „Tėvynės sargai“ („Tevijas Sargi“) ir partija „Teisingumas“, prasidėjo Šaulių aikštėje ir užsibaigė prie Laisvės paminklo, kur įvyko koncertas „Baltija – mūsų!“.
„Pabėgėliai nėra aukos, dauguma jų čia yra dėl pinigų“, – sakė protestuotojas Puolas Vaivuodas, kuris laikė plakatą, giriantį Vengriją ir jos premjerą Viktorą Orbaną, besilaikantį griežtos linijos migrantų atžvilgiu.
„Tai ne rasizmas. Mes nepritariame pabėgėlių priėmimui, tačiau galime padėti jiems kitaip, galbūt siųsdami medicininę pagalbą“, – sakė kitas protestuotojas Ainis Puogris.
Latvių akciją stebėję užsieniečiai nesutiko su tokia pozicija.
„Nemanau, jog tai teisinga. Mes laukiame šiais metais 800 tūkst. pabėgėlių, todėl Latvija turėtų irgi prisidėti“, – sakė turistė Khristina Gerhen, atvykusi iš Vokietijos uostamiesčio Brėmeno, kuris yra susigiminiavęs su Ryga.
Prancūzas Roger Ravelis iš Liono pareiškė, kad demonstracija jam priminė akcijas, kurias jo tėvynėje rengia kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas.
„Stebina matyti tai čia,– sakė jis. – Šalys iš tikrųjų turėtų pagalvoti, ar jos nori būti Europos Sąjungos dalimi, ar ne.“
Tai jau antra tokia akcija Rygoje - rugpjūčio 4 dieną prieš pabėgėlių priėmimą buvo protestuojama prie vyriausybės rūmų.
Latvija įsipareigojo iš viso priimti 776 prieglobsčio prašančius asmenis - tokį galutinį sprendimą penktadienį priėmė Seimo Europos reikalų komitetas.
F. Hollande'as: Europa prisiėmė atsakomybę už pabėgėlius
Europa prisiėmė atsakomybę už pabėgėlius, pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as Londone po to, kai Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį sutarė dėl 120 tūkst. migrantų paskirstymo po Bendrijos nares.
„Europa prisiėmė atsakomybę. Ji tai sugebėjo, tačiau su sąlygomis ir taisyklėmis, būtent už tai ir pasisakė Prancūzija“, - sakė prezidentas žurnalistams.
Čekija pasiryžusi kreiptis į teismą
Nei viena ES valstybė negali nesilaikyti daugumos balsavimu priimtų sprendimų, tačiau jie turi teisę sprendimą skųsti. Čekija jau pranešė, kad rengiasi kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, apie tokį Čekijos sprendimą informavo Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas. Europos Komisijos pirmasis viceprezidentas Fransas Timmermansas teigia, kad su sprendimu nesutinkančios šalys sutiko balsuoti, taigi sutiko ir su bet kokiu balsavimo rezultatu.
„Mes žinome, kad kai kurios valstybės nesutinka su pasiūlymu, tačiau jos vis tiek sutiko balsuoti. Tai, už ką kažkas balsavo prie stalo nebėra svarbu, kai turime galutinį priimtą sprendimą. Mes pasirūpinsime, kad sprendimas būtų įgyvendintas“, - situaciją komentavo Europos Komisijos pirmasis viceprezidentas Fransas Timmermansas.