Tai laikraščiui „Corriere della Serra“ teigė neįvardijamas rusų pareigūnas, susijęs su partija „Vieningoji Rusija“ ir Rusijos karine vadovybe, rašo zn.ua.

„Kiekvieną kartą buvo kalbama apie tikslingas operacijas, kuriose dalyvavo ne daugiau kaip 3 tūkst. specialiosios paskirties karių“, – sakė laikraščio šaltinis.

Pirmą kartą tai įvyko 2014 metų rugpjūtį, kai Ukrainos pajėgos buvo pasiekusios nemažų pergalių prieš prorusiškus separatistus. Tuomet įsiveržusi rusų armija stojo į kovą prieš Ukrainos pajėgas prie Ilovaisko miesto.

Antrą kartą Rusijos kariai Ukrainos sieną neteisėtai perėjo taip pat 2014 metais, bet į kovinius veiksmus neįsitraukė.

„Tai buvo prevencinis dalyvavimas, kad Kijevo pajėgos nesužlugdytų „rinkimų“ užgrobtose teritorijose“, – pasakojo neįvardytas šaltinis.

2015 metų sausį, kai Minske vyko derybos dėl paliaubų, Rusijos kariai vėl gavo nurodymą veržtis į Ukrainą. Tuomet Rusijos armija smogė ukrainiečių pozicijoms prie Debalcevės. Mūšis buvo atkaklus, bet Ukrainos pajėgoms teko atsitraukti.

Paskutinį kartą Rusijos armija savo koją į Ukrainą buvo įkėlusi praėjusį mėnesį. Tačiau tuomet susirėmimų su Ukrainos kariais taip pat nebuvo.

„Rugpjūtį Kijevas sutelkė 90 tūkst. karių ir buvo pasiruošęs puolimui. Mes neturėjome pasirinkimo. Tačiau mūsų buvimas suveikė kaip sulaikymo veiksnys. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip spaudė Petro Porošenką ir įtikino jį atsisakyti puolimo, nes jis galėjo baigtis dideliu aukų skaičiumi“, – pasakojo leidinio šaltinis iš Rusijos.

Jis taip pat patikslino, kad šiandien vadinamose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“ yra apie 60 tūkst. kovotojų.

Du trečdaliai jų yra vietiniai. 10 tūkst. kovotojų yra Ukrainos piliečiai iš kitų regionų, o dar 9 tūkst. – Rusijos kariai.