Tūkstančiai pabėgėlių, trokštančių pasiekti Vokietiją arbą Švediją, laikomas taikos ir klestėjimo uostais, keliavo automobiliais, autobusais ir traukiniais, kol pasiekdavo ES pietinį pakraštį Serbijoje.
Tačiau Vengrija antradienį uždarė sieną su Serbija, todėl srautas nukrypo į kitą ES šalį – Kroatiją.
Kroatija, kuri iš pradžių praleisdavo pabėgėlius, ketvirtadienį pareiškė nebesusidorojanti su antplūdžiu ir uždarė septynias iš aštuonių savo sienos su Serbija perėjų.
„Eismas draudžiamas Tovarniko, Iloko, Iloko 2-ajame, Principovačo, Principovačo 2-ajame, Batinos ir Erduto pasienio kontrolės punktuose“, - rašoma Vidaus reikalų ministerijos išplatintame pareiškime ir priduriama, kad šios priemonės bus taikomos „iki atskiro pranešimo“.
„Iki dabar Kroatijos teritorijoje užregistravome 13 tūkst. migrantų“, – penktadienį pažymėjo vidaus reikalų ministras Ranko Ostojičius televizijai N1.
„Šis skaičius reiškia, kad nebeturime pajėgumų priimti daugiau (migrantų)“, – pabrėžė jis.
Migrantai tebemėgina keliauti į šiaurę traukiniais per Kroatijos kaimynę Slovėniją, bet ta ES narė perspėjo iki penktadienio vakaro stabdanti visą susisiekimą geležinkeliu su Kroatija.
Chaoso ir nevilties vaizdai prie Kroatijos sienos su Serbija dar labiau pabrėžė šios problemos žmogiškąjį mastą.
Tūkstančiai migrantų penktadienį buvo apsistoję laukuose aplink Tovarniko miestelį, kurio mažytė traukinių stotis tapo naujausiu karštuoju tašku per jau kelis mėnesius besitęsiančią dramą.
Vienas traukinys ten nuo 4 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku laikė, kada galės išvažiuoti, vienam naujienų agentūros AFP žurnalistui sakė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ krizių skyriaus direktorius Peteris Bouckaert'as.
„Visa tai itin dramatiška. Žmonės labai pyksta. Jeigu traukinys neišvažiuos, jie pradės muštynes, – perspėjo jis. – Čia visiškas chaosas. Čia tebėra tūkstančiai žmonių, praleidusių sunkią naktį, turinčių mažai maisto ir neturinčių kur prisiglausti. Šis miestelis veda į vieną pusę, ir jis visiškai užtvindytas.“
P.Bouckaert'as pridūrė: „Jeigu žmonės vengs oficialios perėjos, jie gali atsidurti minų laukuose.“
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR atstovas Babaras Balochas sakė, kad vis daugiau žmonių ten atvyksta iš Serbijos.
„Vis daugiau žmonių atvyksta iš Serbijos. Mačiau 60 sirų, kurie ką tik atvyko, o vienas jaunuolis sakė, kad iš paskos atvyksta dar tūkstantis“, – aiškino jis.
Prie sienos su Slovėnija esančiame Kroatijos kaime Harmicoje apie 30 metų pora su keturmečiu berniuku ir devynmete mergaite pasakojo apie savo sekinančią kelionę per Europą po pabėgimo iš karo krečiamos Sirijos.
„Keliavome šešias dienas – pirmiausiai per jūrą, po to per Graikiją, Makedoniją ir Serbiją, – sakė jauna moteris. – Išvykome iš Sirijos dėl karo; norime pateikti į Vokietiją.“
Kroatija sieks nukreipti migrantus Vengrijos sienos link, sako premjeras
Kroatija penktadienį pranešė, kad ji imsis veiksmų nukreipti tūkstančius jos teritorijoje esančių migrantų Vengrijos sienos link.
Atsakydamas į klausimą, ar Zagrebas nukreips migrantus sienos su Vengrija link, ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius atsakė: „Kokį dar turime pasirinkimą.“
Anksčiau dieną šalies vidaus reikalų ministras nurodė, kad į Kroatiją nuo ankstyvo trečiadienio ryto atvyko apie 13 tūkst. migrantų, todėl šalis nebėra pajėgi priimti daugiau žmonių.
„Iki dabar Kroatijos teritorijoje užregistravome 13 tūkst. migrantų“, - sakė Ranko Ostojičius televizijai N1.
„Šis skaičius reiškia, kad nebeturime pajėgumų priimti daugiau (migrantų)“, - pabrėžė jis.
Vengrija perdislokuoja pajėgas
Vengrų kariai praėjusią naktį pradėjo statyti spygliuotos vielos užtvarą pasienyje su Kroatija, kad užkirstų kelią migrantų atvykimui, penktadienį pareiškė vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas.
„Praėjusią naktį jau pradėti darbai statant užtvarą techniniam sienos uždarymui.... Regis, negalime tikėtis niekieno pagalbos“, - sakė V.Orbanas interviu visuomeniniam radijui.
Užtvara pradėta statyti po to, kai tūkstančiai migrantų atvyko į Kroatiją, iš kurios tikisi keliauti tolyn į Šiaurės Europą.
„Pajėgos perdislokuojamos, vietoje jau yra 600 karių, dar 500 jų atvyks šiandien, o keli šimtai - savaitgalį. Į pasienį su Kroatija pasiųsti 200 policininkų“, - sakė premjeras.
„Nebus jokios smėlio krūvos ar kurmiarausio, už kurių būtų galima pasislėpti. Ginsime savo sienas“, - ryžtingai kalbėjo V.Orbanas.
Vengrija šią savaitę uždarė savo sieną su Serbija, užkirsdama svarbų patekimo į Europos Sąjungą maršrutą dešimtims tūkstančiams migrantų iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos, keliaujančių per Vakarų Balkanus.
Vengrijai uždarius savo sienas, apie 13 tūkst. migrantų iš Serbijos atvyko į Kroatiją. Tai privertė Zagrebą ketvirtadienį taip pat uždaryti beveik visus sienos su Serbija kirtimo kelius.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad nedidelės grupės migrantų ketvirtadienį pateko į Vengriją iš Kroatijos.
Penktadienį policija pranešė, kad pasienyje su Kroatija esančioje Baranios medėje iki vidurnakčio buvo sulaikyti 453 nelegalūs migrantai, daugiausia sirai ir afganai.
„Vakarų Balkanų maršrutas tebeegzistuoja. Vengrijos ir Serbijos sienos uždarymas (migrantų) srauto nesustabdė“, - sakė V.Orbanas.
Dešiniųjų pažiūrų premjeras, kuris ne kartą įspėjo Europą, kad pavojinga įsileisti tiek daug musulmonų, sulaukė griežtos kritikos dėl to, kaip Vengrija elgiasi su pabėgėliais, ypač dėl policijos veiksmų trečiadienį malšinant neramumus Reskės pasienio perėjoje.
V.Orbanas savo ruožtu tvirtina, jog laikosi ES taisyklių, ir kaltina Graikiją, kad ši veja migrantus, o Vokietiją - kad ši supaprastino prieglobsčio prašymo taisykles sirams.
ES nuo balandžio iki birželio priėmė per 213 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį, 85 proc. daugiau negu pernai
Europos Sąjunga nuo šių metų balandžio iki birželio priėmė 213,2 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį – 85 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais, o daugiau negu trečdalis tų žmonių atvyko iš Sirijos arba Afganistano, rodo penktadienį paskelbta oficiali statistika.
Daugiausiai tų prašymų priėmė Vokietija – daugiau negu trečdalį visų pateiktų Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vengrija buvo šalis, priėmusi daugiausiai prašymų, palyginti su jos gyventojų skaičiumi, pranešė ES statistikos agentūra Eurostatas.
Prašymų iš Kosovo, kurias dauguma ES narių laiko „saugia“ šalimi, per tą laikotarpį smarkiai sumažėjo: nuo 50 tūkst. per pirmąjį ketvirtį iki kiek daugiau negu 10 tūkst. per antrąjį.
Vokietija per šių metų antrąjį ketvirtį gavo 80,9 tūkst. pirmąkart prašančių prieglobsčio žmonių pareiškimų – 38 proc. visų, pateiktų Europos Sąjungos šalyse. Pagal šį rodiklį Vengrija buvo antra, priėmusi 32,7 tūkst. (15 procentų).
Eurostatas nurodė, kad Vengrijoje milijonui gyventojų per antrąjį ketvirtį teko 3 317 apdorotų prašymų suteikti prieglobstį. Šis rodiklis buvo triskart didesnis negu Vokietijoje, kur milijonui gyventojų teko 997 prašymai.
Iki birželio pabaigos Europos Sąjungoje buvo pateikta beveik 600 tūkst. prašymų, nors tik dalis jų buvo išnagrinėti, praneša Eurostatas. 52 proc. tų prašymų nagrinėjami Vokietijoje.