Tačiau taip būdavo 2014 metais Donecke, kur A. Borodajus ėjo prorusiškos separatistų vyriausybės ministro pirmininko pareigas. Dabar jis yra grįžęs į savo gimtąją Maskvą ir, kaip pats sako, dirba senąjį viešųjų ryšių konsultanto darbą, rašo „The Washington Post“.
„Kai nesirodai per televiziją, žmonės pradeda pamiršti, kaip tu atrodai, – sakė jis, duodamas interviu ant kreminės spalvos sofos viename prabangiame Maskvos restorane. – Ir ačiū Dievui už tai, nes iš pradžių būdavo sudėtinga išeiti į gatvę“.
Tai neįtikėtina transformacija, kurią demonstruoja garsiausias Rusijos pilietis Ukrainos kare ir tikėtinas olandų tyrimo, skirto praėjusių metų liepą numušto Malaizijos lainerio katastrofai, pražudžiusiai 298 žmones, taikinys.
A. Borodajus nėra vienintelis Rusijos „savanoris kovotojas“, grįžęs į savo tėvynę. Kai konfliktas Ukrainos rytuose pateko į aklavietę, šimtai „savanorių“ grįžo į Rusiją, o ankstyvieji separatistų lyderiai, kurių dauguma yra etniniai rusai, vėl pradėjo mėgautis patogiu ir vis viešesniu gyvenimu Maskvoje.
A. Borodajus, vilkintis siaurais „Armani Exchange“ marškinėliais ir nešiojantis savaitės barzdelę, sakė, kad Donecke nebuvo nuo spalio mėnesio ir kad dabar daugiausia dėmesio skiria savo konsultacijų bendrovės atgaivinimui. Verslas nesiseka.
Kelios tarptautinės įmonės, kurias jis atsisakė įvardyti, nutraukė sutartis, kai jam pradėjo galioti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) paskelbtos sankcijos.
Konsultavimas yra „intymus verslas, kuriam reikia asmeninio kontakto“, pažymėjo A. Borodajus. Būtent jo trūko, kol jis buvo Ukrainoje.
„Žmonės eina į karą, atlieka savo pareigą, o tuomet grįžta prie taikaus, produktyvaus gyvenimo, - teigė jis. – Nemanau, kad tai itin įdomu“.
A. Borodajaus atokvėpis nuo dėmesio gali būti trumpalaikis, kai Rusija ir Vakarai surėmė ietis dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos tyrimo. Vakarai dėl šios tragedijos kaltina separatistų lyderius, iš kurių ryškiausias buvo A. Borodajus, o Rusiją – dėl separatistų aprūpinimo priešlėktuviniais ginklais.
Rusija neigia šiuos kaltinimus, pasisakė prieš Jungtinių Tautų tribunolą ir sukritikavo Olandijos tyrimą kaip neaiškų. Oficialūs kaltinimai turėtų būti paskelbti artėjant metų pabaigai.
„Neturiu atsakymo. Palaukime ir pamatysime, – pareiškė A. Borodajus, paklaustas, ar vyks į Olandiją stoti prieš teismą, jeigu jam būtų pateikti kaltinimai dėl šios katastrofos. – Ši istorija man liko toli praeityje. Padariau viską, kas buvo būtina ir reikalinga, kad paremčiau išsamų tyrimą“.
Net jei separatistų lyderiams bus pateikti oficialūs kaltinimai, mažai ženklų, kad Maskva paklus šiam tyrimui ar patenkins ekstradicijos reikalavimus.
Sugrįžimas namo
Šiuo metu į tėvynę yra sugrįžusi visa gauja. Kovo mėnesį per Maskvos ekonomikos forumą buvo galima sutikti buvusį separatistinės „Luhansko liaudies respublikos“ ministrą pirmininką Maratą Baširovą, kuris ten skaitė paskaitą „Rizikos, sankcijos, lobizmas“. M. Baširovui, Maskvos vyriausybės ryšių konsultantui, kuris kadaise dirbo oligarcho Viktoro Vekselbergo valdančiajai bendrovei, 2014 metų liepą, kaip ir A. Borodajui, pradėjo galioti ES sankcijos.
Praėjusių metų liepą, po Ukrainos vyriausybės oro atakos prieš jo štabą, madingai rengtis mėgstantis M. Baširovas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė abejingą žinutę: „Atrodo, kad žuvo mano Tomo Fordo kostiumas. Dabar vyriausybės posėdžius rengsiu vilkėdamas kamufliažine uniforma“.
M. Baširovas neatsiliepė į prašymus duoti interviu. Maskvoje jis vadovauja kelioms vyriausybės ryšių agentūroms ir pirmininkauja vienam vyriausybės ryšių komitetui Rusijos vadovų asociacijoje, nurodė šios organizacijos atstovas spaudai.
Praėjusį mėnesį vilkėdamas tamsiai mėlynos spalvos kostiumu, jis surengė pristatymą jauniems verslininkams, kurių vienas socialiniame tinkle „Twitter“ pacitavo jo žodžius: „Vyriausybė yra reguliuotoja tarp gamintojo ir vartotojo. Maratas Baširovas“.
Į Maskvą grįžo ir Igoris Girkinas Strelkovas – mūšių vadas, kuris kadaise gyrėsi, kad jei ne jo praėjusių metų balandžio atakos prieš policijos nuovadas, Ukrainoje nebūtų kilęs karas. Dabar jis pasirodo paskaitose su kraštutinės dešinės nacionalistais ir yra skandalingai pareiškęs, kad Rusija apleido separatistines Ukrainos respublikas, kurias pati padėjo sukurti.
„Kaimas išprotėjo“, – šypsodamasis tarė A. Borodajus. Jis tvirtino, kad jo ginkluotai apsaugai teko surišti I. Girkiną, kad grąžintų jį atgal į Rusiją.
A.Borodajus ir I. Girkinas yra etninių konfliktų, kurie kilo žlugus Sovietų Sąjungai, veteranai. A. Borodajus praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtyje kartu su etniniais rusais kovojo Padniestrėje, Čečėnijoje ir Tadžikistane. Po kiekvieno konflikto jis grįždavo į Rusiją.
„Jiems tai tėra dar vienas karas, – sakė politikos analitikas Aleksejus Makarkinas, kartu su I. Girkinu studijavęs viename universitete Maskvoje. – Tai nėra kažkas išskirtinio. Juk jie kovojo 10-ajame dešimtmetyje“.
Skeptikai, kurių yra nemažai, teigia, kad A. Borodajui moka Rusija arba jis dirba Rusijos saugumo tarnyboms. Jis pats neigia abu kaltinimus, bet prisipažįsta, kad perduodavo informaciją iš Donecko Vladislavui Surkovui – Kremliaus aparato atstovui, atsakingam už Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu.
Kai kurie įvykiai leidžia numanyti Rusijos kontrolę, pavyzdžiui, A. Borodajaus ir M. Baširovo pasirodymas separatistų politinio chaoso metu. Kiti įvykiai liudija paprasčiausią nesusikalbėjimą: kai separatistai praėjusių metų gegužę rengė „referendumus“, laikytus įžanga į aneksavimą, Kremlius juos ignoravo. Tai buvo nepatogus momentas abiem pusėms.
„Tikiu, kad jis elgėsi apgalvotai ir kompetentingai, – apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką Ukrainoje sakė A. Borodajus. – Negaliu kritikuoti jo veiksmų, nes galiausiai jis turi daugiau informacijos negu aš“.
Iš karo grįžtantys rusai laikosi įvairių politinių pažiūrų. Nedidelis jų skaičius netgi atvirai reiškia priešiškumą V. Putinui. Kur kas daugiau rusų teigia palaiką V. Putiną, bet sako, kad jis turėjo labiau remti „savanorius“.
„Vyriausybė mums trukdė labiau už visa kita, – sakė „savanorių“ lyderis Vladimiras Jefimovas, atgabenęs į karą 50 „savanorių“. – Tačiau aš galiu tai sakyti, nes esu iš čia ir man galima kritikuoti vyriausybę“.
Kai kas mano, kad Rusijos parama Ukrainoje kovojantiems „savanoriams“ galėjo išprovokuoti nestabilumą ar sukelti atsakomąją reakciją. Nerimą keliančių incidentų jau būta: vienas buvęs separatistų snaiperis netrukus Maskvoje stos prieš teismą už tai, kad praėjusį rudenį nušovė du policijos pareigūnus.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba palei sieną su Ukraina taip pat iškasė 100 km ilgio griovį, kad sustabdytų kontrabandininkus, gabenančius iš Ukrainos automatinius šautuvus ir granatas.
Tačiau kol kas nėra akivaizdžių ženklų, kad į tėvynę grįžę „savanoriai“ keltų Rusijai grėsmę kaip nusikaltėliai ar kaip politikai.
„Pirma, jų nėra daug, – apie grįžusius „savanorius“ sakė saugumo ekspertas Markas Galeotti, šią vasarą lankęsis Maskvoje. – Manau, kad rusams labiau vertėtų nerimauti dėl kareivių, kurie grįžta namo“.
Tai Rusijos kariuomenėje tarnavę kariai, kurių dalis žuvo mįslingomis aplinkybėmis. Manoma, kad jie žuvo per mūšius Ukrainoje. Tačiau V. Putinas tokius kaltinimus atmeta.
Tie asmenys, kurie neslepia kovoję Ukrainoje ir vadina save savanoriais, yra kur kas ekscentriškesni personažai: tai nacionalistai, kraštutiniai kairieji, karo veteranai, adrenalino ieškotojai ir net keli būsimi filosofai.
Sergejus Kavtaradzė, Donecke dirbęs A. Borodajaus padėjėju ir vadintas „hipsteriu su kulkosvaidžiu“, pernai grįžo į Rusiją ir šiuo metu baigia kurti filmą pagal savo doktorantūros disertaciją.
Filmas, pavadinimu „Pienas pamišimui“, tyrinėja „karo archetipus“ ir karo pasekmes jo dalyviams, sakė S. Kavtaradzė.
„Jis priverčia žmones išprotėti“, – teigė jis.
S. Kavtaradzė nurodo, kad šis filmas buvo kuriamas pastaruosius penkerius metus. Reklaminiame jo klipe, skambant didvyriškai muzikai, viena paskui kitą sukasi kovos, kankinimų ir sekso scenos.
Jis teigė „šiek tiek“ filmavęs ir Donecke, kai turėdavo tam laiko.
„Tikiuosi, kad kitais metais jis pasirodys kai kuriuose Vakarų kino festivaliuose“, – apie savo filmą sakė S. Kavtaradzė.
