Vokietijos dosnumas išprovokavo jos rytinių kaimynių pyktį; dar apie 3 000 migrantų praeitą naktį atvyko iš Vengrijos į Austriją, o dar daugiau jų išsilaipino perpildytose Graikijos salose Egėjo jūroje arba traukė į Makedoniją.
Judriausia Skandinavijoje perkėla, į kurią atvyksta laivai iš Vokietijos, liko uždaryta traukiniams dėl staigaus Švediją mėginančių pasiekti migrantų antplūdžio. Danija trečiadienį uždarė susisiekimą traukiniais su kitomis šalimis ir kelioms valandoms sustabdė eismą vienoje automagistralėje.
Susisiekimas traukiniais su Vokietija buvo nutrauktas trečiadienį, kilus konfrontacijai tarp maždaug 350 migrantų ir policijos, kuri taip pat laikinai uždarė pagrindinę abi šalis jungiančią automagistralę. Danijos geležinkelių bendrovė ketvirtadienį nurodė, kad susisiekimas traukiniais irgi bus atnaujintas.
Tačiau Rodbiu keltų terminalas, kuris yra viena iš judriausių Skandinavijoje, liks uždarytas traukiniams, nurodė pareigūnai.
Šis sprendimas buvo priimtas kitą dieną po to, kai šimtai migrantų, atplaukusių keltais iš Vokietijos, atsisakė išlipti ir užsiregistruoti Danijoje, reikalaudami, kad jiems būtų leista keliauti toliau į Švediją, kurios prieglobsčio suteikimo politika daug liberalesnė. Apie 100 atvykėlių vėliau sutiko pasilikti Danijoje, o kitiems buvo leista išvykti.
Prie Vengrijos sienos su Serbija per parą susirinko rekordinis 5 000 migrantų skaičius
Rekordinis skaičius migrantų – apie 5 000 žmonių – atvyko prie Vengriją ir Serbijos sienos per pastarąsias 24 valandas, ketvirtadienį pranešė viena televizija.
Apie 3 tūkst. jų jau kirto sieną ir pateko į Vengriją, nurodė valstybinė televizija RTS. Dauguma atvykėlių kerta Vengrijos teritoriją, stengdamiesi pasiekti Vokietiją ir kitas šalis, kurioje tikisi užsitikrinti prieglobstį.
Austrijos geležinkelių bendrovė dėl migrantų antplūdžio nesiųs savo traukinių į Vengriją
Austrijos geležinkelių bendrovė ketvirtadienį pranešė sustabdanti savo traukinių eismą į Vengriją, kai iš Budapešto atvykę traukiniai buvo sausakimši migrantų.
„Dėl didelio iš Vengrijos atvykstančių traukinių perpildymo OeBB laikinai stabdo savo traukinių maršrutus į Vengriją“, – sakoma šios bendrovės pranešime.
Slovakija „nenusilenks“ Vokietijai ir Prancūzijai
Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.
„Kai Vokietija arba Prancūzija kažką pasako, mes neturėtume nusilenkti ir kartoti tą patį. Mes irgi turime savo nuomonę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R.Fico.
Jis pasisakė po to, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė didelį planą, turintį padėti išspręsti migrantų krizę, numatantį privalomas kvotas, pagal kurias ES šalys pasidalytų prieglobsčio ieškančius žmones, atvykusius į Bendrijos pietines šalis, kurioms tenka didžiausia šio antplūdžio našta.
Pagal tą planą Slovakija turėtų priimti 1 502 pabėgėlius iš maždaug 120 tūkst. šiuo metu esančių Graikijoje, Vengrijoje ir Italijoje. Vokietija priimtų 31 443, o Prancūzija – 24 031 pabėgėlį – daugiausiai iš ES šalių.
J.-C.Junckeris taip pat ragino ES palaikyti ankstesnį planą, pagal kurį buvo numatoma perkelti dar 40 tūkst. pabėgėlių. Slovakija pagal jį turėtų priimti 785 žmones, bet Bratislava apsiėmė įsileisti tik 100.
„Sakome „ne“ privalomoms kvotoms. Nenoriu vieną dieną atsibusti ir rasti šioje šalyje 50 tūkst. žmonių, apie kuriuos nieko nežinome“, – trečiadienį sakė R.Fico.
„Nenoriu prisiimti atsakomybės dėl jokio išpuolio, kuris gali būti įvykdytas vien dėl to, kad mes į kažką nepakankamai atsižvelgėme. Kalbame apie saugumo grėsmes, susijusias su migracija“, – pridūrė jis.
„Slovakijos vyriausybė pasiruošusi prisidėti prie išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugos – lėšomis, karinėmis pajėgomis arba kokia nors kitokia pagalba“, – aiškino premjeras.
Liepą Slovakija sutiko laikinai priimti 500 migrantų, pasiprašiusių prieglobsčio Austrijoje.
Praeitą mėnesį Slovakijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad šalis suteiks prieglobstį 200 sirų krikščionių, sakydama, kad norima priimti tik krikščionių tikėjimą išpažįstančius žmones.
Rumunija nepritaria ES migrantų paskirstymo kvotoms
Rumunija nepritaria Europos Komisijos siūlomai migrantų paskirstymo privalomų kvotų sistemai, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Klausas Iohannisas.
„Manome, kad tai ne sprendimas, ir nedera kalbėti apie privalomas kvotas, kurios sudarytos išskirtinai biurokratiniu pagrindu – sakyčiau, vos ne kaip koks buhalterinis veiksmas – nepasikonsultavus su šalimis narėmis“, – sakė jis žurnalistams.
Airija priims 4 000 pabėgėlių
Ketvirtadienį Airija pranešė priimsianti daugiau pabėgėlių, nei buvo tikėtasi. Šalis padės spręsti Europos migrantų krizę įsileisdama 4 000 pabėgėlių.
Teisingumo ministrė Frances Fitzgerald pranešė, kad Dublinas sutiko priimti 2 900 pabėgėlių daugiau, nei buvo planuota. Anksčiau šalis buvo žadėjusi įsileisti tik 600 žmonių, vėliau skaičių padidino dar 520 migrantų, kurie šiuo metu jau vyksta į šalį.
Ministrė sakė, kad šalį sukrėtė ir nuliūdino vaizdai pasiekę juos iš Europos ir Viduržemio jūros, kur buvo vykdomos gelbėjimo operacijos.
4,6 mln. žmonių turinti Airija yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepasirašė po ES planu, pasidalinti pabėgėlius.
Europos laikraščiai ragina imtis veiksmų
Trylika populiarių Europos kairiosios pakraipos laikraščių ketvirtadienį paskelbė atvirą laišką, raginantį Europos vyriausybes „imtis ryžtingų veiksmų“ sprendžiant pabėgėlių krizę.
Laikraščių, tarp jų Britanijos „The Independent“, Vokietijos „Die Zeit“, Prancūzijos „Liberation“, Italijos „La Repubblica“ ir Ispanijos „El Pais“, paragino Europą atitolti nuo savo „sunkios praeities“ ir parodyti, kad ji yra „žemynas, pagrįstas solidarumo, lygybės ir laisvės principais“.
Redaktoriai pasiūlė švelninti šią krizę, sukuriant saugius kelius pabėgėliams, trokštantiems saugaus prieglobsčio Europoje, finansuojant atvykėlių priėmimo sistemą prie Europos išorinių sienų ir atsisakant vadinamųjų Dublino taisyklių, reikalaujančių prieglobsčio ieškantiems asmenims registruotis pirmojoje Europos Sąjungos šalyje, į kurią jie atvyko.
Laiške taip pat pasisakoma už „sąžiningesnį pasidalijimą“ pabėgėliais tarp ES šalių, raginama didinti pagalbą Artimųjų Rytų šalims, paveiktoms Sirijos konflikto, taip pat spausti kitas valstybes, tokias kaip Iranas, Rusija, Saudo Arabija, Turkija ir Jungtinės Valstijos mėginti užbaigti karą Sirijoje.
„Vis daugiau žmonių žūva, desperatiškai mėgindami išvengti karo ir persekiojimo, – nurodoma laiške. – Tačiau mėnesiai eina, o Europa daro per mažai ir per vėlai. Mes patiriame pabėgėlių katastrofą, bet nenoras veikti taip pat atskleidė rimtą politinę krizę.“
„Mūsų lyderiai turi parodyti drąsą ir įžvalgą, kad nesužlugdytų šio mūsų bendros europinės civilizacijos išbandymo. Turime veikti, ir turime veikti dabar“, – pridūrė laiško autoriai.
EP pritarė pabėgėlių krizės valdymo planui
Europos Parlamentas ketvirtadienį triuškinama dauguma balsų pritarė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pasiūlytam planui, turinčiam palengvinti Europos Sąjungos pietinių valstybių naštą dėl pabėgėlių, daugiausiai atvykstančių iš Sirijos, antplūdžio.
Deputatai taip pat ragino surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų ES, Jungtinės Tautos, JAV ir arabų valstybės, siekiant suvaldyti didžiausią tokio pobūdžio krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.
Europarlamentarai nubalsavo už rezoliuciją, kurioje reiškiamas palaikymas J.-C.Junckerio pasiūlymui perskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškančių žmonių iš Graikijos, Vengrijos ir Italijos, taip pat sukurti nuolatinį privalomų kvotų mechanizmą, toliau sprendžiant šią problemą.
Ši neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 432 balsais prieš 142, o 57 deputatai susilaikė.
„Europos Parlamento nariai pasveikino naują pasiūlymą skubos tvarka perkelti daugiau prieglobsčio ieškotojų iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos ir nuolatinį mechanizmą“, – sakoma Parlamento pranešime.
Rezoliucijoje raginama iš naujo svarstyti ES Dublino sutartį, reikalaujančią, kad pabėgėlių prašymai suteikti prieglobstį būtų nagrinėjami toje Bendrijos šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko.
Deputatai pareiškė esantys „pasiruošę imtis kurti teisės aktų projektus, siekiant nustatyti ateičiai tvirtą migracijos ir prieglobsčio politiką“.
Europarlamentarai taip pat ragino ES išorės politikos vadovę Federicą Mogherini sušaukti tarptautinę konferenciją dėl pabėgėlių, „kad būtų nustatyta bendra pasaulinė humanitarinės pagalbos strategija“.