„Pagrindinė vandens nusekimo priežastis – vandens išteklių naudojimas aplink Negyvosios jūros regioną. Tai prasidėjo 1960 m., kai Izraelis pastatė nacionalinį vandens perkėlimo centrą [...]. 1970 m. buvo nutiestas Karaliaus Abdulos kanalas Jordanijoje, kuriuo drėkinamos žemės, į kanalą patenka vandenys iš Jordano upės ir aplink ją esančių vandens telkinių“, – kalba aplinkosaugininkas.
A. R. Sultano teigimu, hidrologinis nestabilumas gali sukurti seisminį nestabilumą, nes nuo 1960 m. prarasta maždaug 30 mlrd. kubinių metrų vandens: „Tai daugybė vandens – geologiškai jis buvo stabilumo elementas. Taigi prognozuojame, kad tai gali lemti žemės pasikeitimus. Jau dabar žemesnėje Negyvosios jūros dalyje atsiranda smegduobių. Kasmet ieškome smegduobių, kai kurių jų gylis – maždaug 20 metrų.
– Kas lėmė tokį didelį Negyvosios jūros vandens lygio kritimą?
– Pagrindinė vandens nusekimo priežastis – vandens išteklių naudojimas aplink Negyvosios jūros regioną. Tai prasidėjo 1960 m., kai Izraelis pastatė nacionalinį vandens perkėlimo centrą, kuriam vanduo buvo paimamas iš Galilėjo jūros šiaurinės Jordano upės ir Izraelio pakrantės miestams. 1970 m. buvo nutiestas Karaliaus Abdulos kanalas Jordanijoje, kuriuo drėkinamos žemės, į kanalą patenka vandenys iš Jordano upės ir aplink ją esančių vandens telkinių. Taigi šie du dideli projektai – vienas Izraelyje, kitas Jordanijoje – pareikalavo didelių šio regiono vandenų išteklių. Dėl šios priežasties labai sumažėjo vandens, atitekančio iki Negyvosios jūros.
Yra keletas ir kitų svarbių priežasčių, kodėl pradėjo sekti Negyvosios jūros vanduo. Viena priežastis – Sirija. Po 1994 m., kai Izraelis ir Jordanija pasirašė taikos susitarimą, Sirija buvo nepatenkinta tokiu Jordanijos žingsniu ir pastatė 42 užtvankas Jarmuko upėje. Dėl to, vanduo, kuris seniau pasiekdavo Jordanijos slėnį ir tekėdavo Negyvosios jūros link, nuo to laiko Jordanijos nebepasiekia. Kitas svarbus elementas – jordaniečiai Negyvosios jūros vandenį intensyviai naudoja magnio gavybai ir kosmetikos gamybai.
– Kokių priemonių imtasi ir kas padaryta, kad būtų sustabdytas Negyvosios jūros nykimas?
– „EcoPeace Middle East“ labai stengiasi pakeisti situaciją. Išleidome nemažai dokumentų, kuriais smerkėme masišką vandens išteklių naudojimą ir prašėme šalių vyriausybių imtis veiksmų. Visai neseniai Izraelio vyriausybė sutiko Jordano upę papildyti švariu vandeniu. Tai pasiekimas, nes Izraelio vyriausybė pripažino savo atsakomybę dėl vandens sekimo Jordano upėje ir Negyvojoje jūroje. Ir vienas iš sprendimų būtų papildyti ir grąžinti vandenį į Jordano upę.
Jordanijoje mums taip pat pavyko įtikinti šalies vyriausybę pripažinti savo atsakomybę dėl vandens lygio kritimo ir taip pat į Jordano upę tiekti švarų vandenį. Taip pat siekiame parengti nacionalinį ir regioninį planą, kuriuo, bendradarbiaujant su Izraelio, palestiniečių ir Jordanijos vyriausybėmis, būtų siekiama išsaugoti Jordano upę.
– Yra siūlymų Raudonosios jūros vandenis perkelti į Negyvąją jūrą. Ar tai įmanoma?
– Pirmiausia, tai būtų labai brangi operacija. Izraelio ir Jordanijos vyriausybės prieš dvejus metus Vašingtone susitarė, kad Jordanija ir Izraelis dalysis geriamuoju vandeniu, kurį išvalys gėlo vandens gamykla Akaboje. Iš Akabos druskingas vanduo bus pumpuojamas į Negyvąją jūrą. Mainais už tai Izraelis Jordanijai tieks dvigubai daugiau švaraus vandens iš Galilėjo jūros. Iki šiandien vyriausybėms sunku finansuoti šį projektą.
Manome, kad tai padėtų restruktūrizuoti šio regiono žemės ūkio sektorių ir, jei mums pavyktų sumažinti nuostolingą vandens naudojimą didžiuosiuose miestuose, galėtume sutaupyti daug vandens, jais papildytume Jordano upę, ir tuomet upės vanduo natūraliai galėtų tekėti Negyvosios jūros link.
– Negyvoji jūra svarbi turizmui, verslui. Sukuriama daugybė Negyvosios jūros produktų ir tai tarsi simbolis šalių, esančių aplink Negyvąją jūrą. Kodėl saugu išsaugoti Negyvąją jūrą?
– Kaip minėjote, tai svarbu dėl kultūrinių, istorinių ir daugybės ekonominių ypatybių. Bet Negyvoji jūra taip pat svarbi gamtai ir hidrologiniam regiono stabilumui užtikrinti. Jei prarasime tiek daug vandens iš Negyvosios jūros regiono, neteksime ir regiono požeminių vandenų, nes jų lygis taip pat kris.
Pati savaime ji yra traukos šaltinis – juk tai žemiausias taškas žemėje. Daugybė turistų atvažiuoja čia pamatyti jūros.
Hidrologinis nestabilumas gali sukurti seisminį nestabilumą, nuo 1960 m. net 20 metrų krito Negyvosios jūros lygis. Vadinasi, praradome maždaug 30 mlrd. kubinių metrų vandens. Tai daugybė vandens – geologiškai jis buvo stabilumo elementas. Taigi prognozuojame, kad tai gali lemti žemės pasikeitimus. Jau dabar žemesnėje Negyvosios jūros dalyje atsiranda smegduobių. Kasmet ieškome smegduobių, kai kurių jų gylis – maždaug 20 metrų.