89 metų Elizabeth II, kuri trečiadienį taps ilgiausiai kada nors valdžiusia Britanijos monarche, aplenkdama karalienę Victorią (Viktoriją), kol kas nerodo ketinimų atsisakyti sosto, nors nedidelę dalį savo valstybinių pareigų jau perleido 66 metų sūnui ir sosto įpėdiniui Charlesui (Čarlzui).
Charleso sūnus princas Williamas (Viljamas) yra antras eilėje į sostą, jo vyriausias sūnus George'as (Džordžas) - trečias, po kurio seka jo mažoji sesutė princesė Charlotte (Šarlot) - tai stipri dinastija, galinti valdyti šalį dar vieną amžių.
Trečiadienio sukaktis yra puiki proga nacionalinėms iškilmėms ir dar viena svarbi šventė iš virtinės pastarųjų metų džiugių įvykių šioje šeimoje, įskaitant du gimimus, įspūdingas vedybas ir deimantinį karalienės viešpatavimo soste jubiliejų.
Charlotte bus pirmoji, kuriai bus taikomas naujasis įstatymas, užbaigęs šimtmetį gyvavusią tradiciją, pagal kurią vyriškos lyties palikuonys turėdavo pirmenybę į karališkąjį sostą. Tai reiškia, kad joks gimęs jaunesnis Charlotte brolis nebegalės jos aplenkti sosto įpėdinių eilėje. Šie teisiniai pakeitimai perkėlė karališkąją šeimą į XXI amžių, tačiau esama tik menkutės tikimybės, kad Charlotte galvą kada nors papuoš monarchės karūna, turint galvoje, kad prieš ją eilėje į sostą yra dar tiek žmonių.
„Strigsime su senyvais monarchais“
Jei karalienė gyvens ne trumpiau nei jos motina, kuri mirė sulaukusi 101 metų, Charlesui bus apie 80, kai jis pagaliau įžengs į sostą, ir jis tikrai neprimins jauno bei gyvybingo monarcho.
„Ir jei Velso princas bus ilgaamžis, tuomet Williamas taip pat jau bus gana senyvo amžiaus, kai perims iš tėvo sostą“, - sakė konstitucinių klausimų ekspertas iš Londono universiteto koledžo Bobas Morrisas.
„Jei nebus imtasi kažkokios politikos, tuomet dar ilgokai strigsime su senyvais monarchais“, - pridūrė jis.
Bakingamo rūmai, prašmatniai pažymėję deimantinį karalienės viešpatavimo soste jubiliejų, pabrėžia, kad monarchės ilgaamžiškumas yra vertybė ir ji atlieka svarbų stabilizuojantį vaidmenį.
Kol kas nėra daug ženklų, kad Elizabeth II galvotų apie pasitraukimą iš sosto.
„Manau, tai galėtų nutikti tik kažkokios itin sunkios ligos atveju“, - naujienų agentūrai AFP sakė rugpjūtį pasirodžiusios knygos „Gimson's Kings and Queens: Brief Lives of the Monarchs since 1066“ autorius Andrew Gimsonas.
„Galvoju, kad net ir tokiu atveju tikriausiai būtų regentystė“, - pridūrė jis.
Vis dėlto, pasak A.Gimsono, stiprėjantis škotų nacionalizmas, keliantis grėsmę Jungtinės
Karalystės ateičiai, skatina Elizabeth II norą toliau valdyti.
Karališkųjų reikalų komentatorius Robertas Jobsonas pažymėjo, kad ir popiežius Benediktas XVI, ir Ispanijos monarchas Juanas Carlosas atsisakė pareigų, nors anksčiau laikyta, kad jos einamos iki gyvos galvos.
„Nežinau, ar karalienė liks soste iki mirties. Esu tikras, kad ji ketina tai daryti, bet mes esame neištirtoje teritorijoje“, - sakė jis.
„Ne populiarumo konkursas“
Vis dėlto R.Jobsonas pabrėžė: „Nenutiks taip, kad jis bus apeitas. Tai ne populiarumo konkursas, ne „X faktorius“.
„Svarbiausia, kad jis yra pirmasis eilėje į sostą, ir net tuo atveju, jei valdytų vos kelis mėnesius, būtent taip viskas ir turėtų vykti“, - pridūrė jis.
„Velso princas puikiai žino, ko iš jo tikimasi jam tapus princu regentu arba karaliumi“, - pažymėjo R.Jobsonas.
Kol kas Elizabeth II toliau valdo šalį, nors monarchės ir jos 94 metų sutuoktinio princo Philipo (Filipo) darbotvarkė palaipsniui lengvinama.
Birželį ji su valstybiniu vizitu lankėsi Vokietijoje, o lapkritį dalyvaus Sandraugos šalių viršūnių susitikime Maltoje. Tačiau Charlesas ir du jo sūnūs perima vis daugiau oficialių monarchės pareigų.
Daug apžvalgininkų prognozuoja lėtą valdžios perdavimo Charlesui laikotarpį.
Jo senyvas amžius neturėtų būti kliuvinys, turint omenyje Britanijos demografinę padėtį, sakė A.Gimsonas.
„Šalis, kalbant apie vidutinę gyvenimo trukmę, yra senesnė, mes gyvename ilgiau, todėl visiškai priimtina turėti senyvą ir didžiulę patirtį turinti monarchą, kuris žino, kaip reikia dirbti“, - sakė jis.
Tačiau visuomenės palaikymas Charlesui yra kur kas mažesnis nei jo motinai ir netgi sūnums.
Neseniai dienraščio “Daily Mail“ užsakymu rinkos tyrimų kompanijos „ComRes“ atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų patinka Williamas, 77 proc. - karalienė, o 53 proc. - Charlesas.
Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė pasisakantys už monarchijos panaikinimą, todėl galima teigti, kad nepaisant visų Vindzoro problemų revoliucija čia mažai tikėtina.
Apsieis be iškilmingų ceremonijų
Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) neplanuoja jokių iškilmingų ceremonijų trečiadienį, kai perims iš savo proprosenelės karalienės Victorios (Viktorijos) ilgiausiai viešpatavusios monarchės titulą, nors visuomenei ši istorinė sukaktis atrodo labai reikšminga.
Karalienė važiuos garvežio traukiamu traukiniu į Škotiją, kur atidarys naują geležinkelio liniją, taip pat surengs vakarienę Balmoralo pilyje, kurioje dalyvaus jos anūkas princas Williamas ir jo žmona Kate.
Kaip rodo karališkųjų pareigūnų apskaičiavimai, maždaug 16 val. 30 min. Grinvičo (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku Elizabeth II valdymo taps ilgesnis negu karalienės Victorijos, viešpatavusios 1837–1901 metais ir išbuvusios soste 63 metus, septynis mėnesius bei dvi dienas.
Tą laiką valandos tikslumu nustatyti sunku, nes tiksliai nežinoma, kada mirė Elizabeth II tėvas karalius Jurgis VI, kuris užgeso naktį miegodamas. Elizabeth tapo karaliene tėvo mirties akimirką.
89 metų Elizabeth II, kuri taip pat yra seniausia iš dabartinių pasaulio monarchų, iš pradžių neplanavo jokių ypatingų tai sukakčiai skirtų renginių, bet vėliau, kaip pranešama, sutiko pasirodyti viešumoje dėl visuomenės spaudimo.
„Turite prisiminti, kad tai yra data, kurios apskaičiavimas pagrįstas jos tėvo ir proprosenelės mirties (datomis). Savaime suprantama, kad tai suteikia atspalvį jos vertinimams“, – sakė vienas karališkosios tarnybos šaltinis.
„Ji pripažįsta, kad tai istorinis momentas, bet tai nėra momentas, kurį ji asmeniškai švęstų – štai kodėl ji stengėsi, kad viskas būtų kaip įprasta, be jokio šurmulio“, – pridūrė šaltinis.
Bakingamo rūmai šia proga surengs nuotraukų parodą, kurioje apžvelgiamas Elizabeth II viešpatavimas.
Tuo tarpu Karališkoji monetų kalykla išleis naują 20 svarų monetą su pavaizduotais penkiais šios karalienės oficialiaisiais portretais nuo Elizabeth II įžengimo į sostą 1952 metais.
Ši karalienė „pasiekė nepriekaištingo principingumo rekordą“, sako istorikas Davidas Starkey.
„Manau, ji yra nepaprastai gerbiama. Ji atliko savo vaidmenį neabejotinai oriai. Šiame atviro jausmų demonstravimo amžiuje ji elgėsi ... šiek tiek senamadiškai“, – pridūrė jis.
Per karalienės Victorios valdymą, trukusį 63 metus ir 216 dienas (1837–1901), Britanija labiausiai suklestėjo kaip pasaulinė imperija ir išgyveno milžinišką pramonės plėtrą, tačiau valdant dabartinei karalienei valstybė smarkiai sumažėjo.
Jai valdant Britanija buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, išardė savo imperiją ir atsigręžė į Europą.
Karalystė atlaikė ekonomikos nuosmukį 8-ame dešimtmetyje ir džiaugėsi jos atsikūrimu 9-ame, išgyveno neramumus Šiaurės Airijoje, susitaikė su mažiau nuolankios visuomenės susikūrimu ir masine imigracija, pakeitusia šalies sanklodą.
Karalienė taip pat ramiai išvedė monarchiją iš skandalų, aptemdžiusių jos valdymą 10-ame dešimtmetyje.
1992-uosiu, kai jos sūnūs princas Charlesas ir princas Andrew išsiskyrė su savo žmonomis, o dukra princesė Anne – su savo vyru, Elizabeth vadino savo annus horribilis – baisiaisiais metais.
Karalienės populiarumas labiausiai nusmuko 1997 metais, kai „žmonių princesė“ Diana, tuomet jau išsiskyrusi su jos sūnumi ir sosto įpėdiniu princu Charlesu, žuvo per automobilio katastrofą Paryžiuje.
Tuo metu Britanijos visuomenė demonstravo precedento neturintį sielvartą, o monarchė buvo kaltinama nepakankama užuojauta ir klaidingu nacionalinių nuotaikų vertinimu po tos tragedijos.
Jos sprendimas palikti šeimą, įskaitant Dianos sūnus princus Williamą ir Harry, privačiai gedėti jų rezidencijoje Škotijoje, o ne grįžti į Londoną, buvo itin nepopuliarus – kaip ir nepriimtas sprendimas nuleisti karališkąją vėliavą Bakingamo rūmuose.
Po kelias dienas trukusio didelio spaudimo Elizabeth grįžo į Londoną ir kreipėsi į tautą per nacionalinę televiziją, pradėdama lėtą monarchijos reabilitacijos procesą, po kurio jos valdymo „auksinis jubiliejus“ jau buvo šiltai atšvęstas visuomenės 2002 metais.
Britiškumo įsikūnijimas
Plimuto universiteto viešinti tyrėja Judith Rowbotham sakė: „Ji buvo soste taip ilgai, kad sunku šią šalį įsivaizduoti be jos.“
„Tai dalis svarbiausių dalykų, kuriuos prisimenate, galvodami apie britiškumą“, – pridūrė ji.
Andrew Gimsonas, knygos „Gimsono karaliai ir karalienės: trumpas monarchų gyvenimo aprašymas nuo 1066 metų“ (Gimson's Kings and Queens: Brief Lives of the Monarchs since 1066) autorius, sakė, kad jeigu karalienės tėvas, kuris daug rūkė, nebūtų miręs gana anksti – būdamas 56 metų – „mes dabar nešvęstume“.
„Karalius arba karalienė paprastai neįžengdavo į sostą ankstyvame amžiuje – arba įžengdavo jauni, bet taip pat jauni mirdavo. Neiprasta perimti sostą jaunam ir gyventi labai ilgai“, – A.Gimsonas aiškino naujienų agentūrai AFP.
Kalbėdamas apie dabartinės karalienės viešpatavimą, jis pridūrė: „Manau, žvelgiant atgal tai bus vertinama kaip stulbinamas pasiekimas – išlikti taip saugiai soste per tokių milžiniškų socialinių ir ekonominių pokyčių laikotarpį.“
Ramiai ir kukliai
Princas Williamas įžangoje į naują karalienės biografiją „Elzbieta II: pastovioji“ (Elizabeth II: The Steadfast), kurios autorius – buvęs užsienio reikalų sekretorius Douglas Hurdas, rašo, kad jo senelės „pavyzdys ir tęstinumas“ yra „tarnybai pašvęsto gyvenimo idealas“.
„Vėl ir vėl, ramiai ir kukliai, karalienė mums rodydavo, kad visi galime pasitikinčiai priimti ateitį, neaukodami dalykų, kurie mums yra svarbūs“, – pabrėžė jis.
Per savo 21-ąjį gimtadienį, likus penkeriems metams iki jos tėvo mirties, tuometė princesė
Elizabeth pareiškė, kad visas jos gyvenimas – „ar būtų ilgas, ar trumpas“ – bus skirtas tarnybai Tautų Sandraugai ir jos žmonėms.
Elizabeth II yra ne vien Britanijos, bet ir 15 kitų šalių ir teritorijų monarchė – įskaitant Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Jamaiką.
Anksčiau ji taip pat buvo kelių kitų šalių, tarp jų Pietų Afrikos Respublikos, Šri Lankos, Pakistano ir Nigerijos, karalienė.
Nors dabar ji yra seniausia pasaulyje monarchė, sausį mirus 90-mečiui Saudo Arabijos karaliui Abdullah, ji tėra antroji ilgiausiai valdžiusi.
Tas titulas priklauso 87 metų Tailando karaliui Bhumibolui Adulyadejui, įžengusiam į sostą 1946 metais.