Prezidentas Barackas Obama ėmė skaičiuoti ledlaužius Arktyje, kurių Maskva turi 20 kartų daugiau už Vašingtoną. Rusija dar prieš 8 metus nuleido savo vėliavą Šiaurės ašigalyje, o prieš mėnesį pateikė paaiškinimą, kodėl milžinišką Arkties plotą Jungtinės Tautos turėtų priskirti jos ekonominei zonai.
Tuo metu Amerika iki šiol nedalyvavo kaistančioje kovoje dėl šylančio regiono, bet B. Obama tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu šiauriau poliarinio rato ir pažadėjusiu siekti, kad ledlaužių laivynas būtų pakankamas užtikrinti nacionalinio saugumo poreikius.
Taip toli šiaurėje dar nėra buvęs nė vienas JAV prezidentas. B. Obama, apsilankęs šiauriau poliarinio rato ir trijų tūkstančių gyventojų miestelyje kitapus Beringo sąsiaurio nuo Rusijos, sakė, kad klimato pokyčiai dabar ne mažiau svarbūs už karines grėsmes – čia tirpstantis pakrančių ledas žiemą nebeužstoja smarkių ledinių vėjų, o vis aukštesnės bangos šluoja pakrančių statinius.
„Jei kita šalis grasintų nušluoti Amerikos miestelį, mes padarytume viską, ką galime, kad jį apsaugotume. Tai štai – klimato kaita dabar kelia tokią pat grėsmę“, – kalbėjo B. Obama.
49-ąją valstiją Amerikos prezidentai yra beveik pamiršę, čia trumpam užsuka nebent kaip kandidatai arba skrisdami į Aziją papildyti degalų. Praėjo 90 metų nuo tada, kai pastarąjį kartą JAV vadovas Aliaskoje keliavo ilgėliau, ir šį vizitą B. Obama pabrėžtinai skyrė klimato pokyčiams. Vargu ar kur geriau matyti klimato atšilimas, negu valstijoje, kur traukiasi beveik visi ledynai.
Tad kova už tai, kad šį grožį dar galėtų pamatyti ir vaikaičiai, turėtų tapti vienu iš pagrindinių B. Obamos politinių palikimų istorijai – jis jau pamėgino pradėti vienašališką programą, kuri iki 2030-ųjų sumažins Amerikos taršą maždaug trečdaliu, o dabar meta pastangas, kad būtų pasiektas ir pasaulinis susitarimas, kai lapkričio pabaigoje į Paryžiaus klimato konferenciją susirinks pasaulio lyderiai.
Būtent Aliaskoje Valstybės departamentas surengė konferenciją, kur B. Obama perspėjo aukšto rango diplomatus ir ekspertus iš viso pasaulio, kad mokslo įrodymai jau aiškūs ir vienareikšmiški, bet tarptautinė bendruomenė nesugeba veikti pakankamai greitai ir vieningai.
„Negalime to padaryti vieni – net Kinija ar Amerika to negali viena, net čia atstovaujamos šalys negali to padaryti vienos. Tai turime padaryti visi. Šie metai Paryžiuje turi būti tie metai, kai pasaulis galų gale pasieks susitarimą apsaugoti vienintelę planetą, kurią turime, kai dar galime tai padaryti“, – sakė JAV prezidentas.
JAV dabar nepaliaudamos kartoja, kad būtina veikti kuo greičiau, ir kad tai didžiausia žmonijos problema. B. Obama šįkart dar pridūrė, kad būtent klimato pokytis yra iššūkis, kuris labiau už bet kurį kitą apibrėš visą ateinantį šimtmetį.
„Ir jei pasaulio bendrija nesugebės kartu susidoroti su šiuo iššūkiu, dramatiškas klimato poveikis, kurį jau matome šioje pasaulio dalyje, ims persekioti kiekvieną pasaulio dalį. O mes, kaip šalių lyderiai, imsime matyti persikeliant tuos, ką vadiname „klimato pabėgėliais“. Jei manote, kad migracija dabar yra iššūkis Europai dėl ekstremizmo, palūkėkite, kol pamatysite, kas darysis, kai nebebus vandens, kai nebebus maisto ar kai gentis stos į kovą su gentimi vien dėl išlikimo“, – teigė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Tačiau šylantis klimatas keičia visą jėgų pusiausvyrą regione, kuris iki šiol buvo įšalęs. Arktyje gali būti iki ketvirtadalio neišžvalgytų žmonijos naftos ir dujų atsargų. B. Obama pats gina sprendimą suteikti dar vieną licenciją išgauti naftą prie Aliaskos krantų – jis pripažįsta, kad kol kas be šių iškasenų apsieiti neįmanoma, o ir daugelis nuo naftos gavybos priklausančių Aliaskos gyventojų su nerimu žiūri į aplinkosaugininkų pastangas, juolab kad valstijos biudžete atsirado deficitas, pasaulyje atpigus naftai.
„Kai vienai dienai dėmesį atkreipia visi – ir prezidentas, ir visi šie aukšti pareigūnai, tai siunčia žinią visiems žmonėms, kad Arktis svarbi, kad klimato pokytis svarbus, kad taiki Arkties raida yra svarbi“, – kalbėjo Tarptautinio Woodrow Wilsono centro mokslininkas Kennethas Yalowitzas.
Jungtinės Valstijos į kovą dėl Arkties išteklių prisijungia smarkiai vėluodamos. Rusija dar 2007-aisiais surengė garsiąją viešųjų ryšių akciją, kai į 4 kilometrų gylį po Šiaurės ašigaliu nuleido savo vėliavą. Maskva neatlyžta ir su rimtesnėmis pastangomis. Nors kartą Jungtinės Tautos jau atmetė jos pretenzijas į didelius Arkties plotus, prieš mėnesį Rusija vėl pateikė įrodymų, kad milžiniški plotai, prilygstantys 18-kai Lietuvos teritorijų, turėtų priklausyti jai. Esą tai jos kontinentinio šelfo tąsa.
Panašių įrodymų Jungtinių Tautų komisijai teikia ir kitos Arkties šalys, o Jungtinės Valstijos net negali dalyvauti šioje konkurencijoje dėl potencialiai pelningų iškasenų plotų ir atsilaisvinančių laivybos kelių, nes Amerika nėra ratifikavusi Jūrų teisės konvencijos, pagal kurią ir bus sprendžiamas teritorijų likimas.
Šią savaitę Aliaskoje JAV vadovas nurodė, kad Vašingtonas ims politiką keisti ir Arkties klausimus ims vertinti per nacionalinio saugumo prizmę.
„Tikriausiai dėl klimato pokyčio atsiranda daugelis strateginių padarinių ekonominiam nacionaliniam saugumui. Vienas iš jų – turime galvoti, kaip išlaikyti savo pajėgumus, kalbant apie laivybos reikalus ir prekybą“, – sakė B. Obama.
Antroji pagal karines išlaidas pasaulio galybė Kinija priminė apie save – penki jos karo laivai būtent per B. Obamos vizitą pirmą kartą priartėjo prie Aleutų salų netoli Aliaskos. Išteklių ir žaliavų ištroškusi ekonomika jau 10 metų visais įmanomais būdais siekia įsitvirtinti Arktyje, ir jos atstovas konferencijoje Aliaskoje pareikalavo, kad šiuos siekius Arkties šalys gerbtų.
„Ne Arkties valstybės taip pat turi legitimių teisių tvarkant Arkties klausimus, ir jas reikia gerbti ir palaikyti“, – tvirtino Kinijos specialusis atstovas Arkties klausimais Tang Guoqiangas.
Tačiau grandioziniai Rusijos planai sulaukia daugiausiai dėmesio. Prezidentas Vladimiras Putinas liepos pabaigoje Kaliningrado srityje paskelbė naująją jūrų doktriną, kuri pabrėžia karinio laivyno plėtrą Arktyje – esą to reikia užtikrinti Rusijos gamtos išteklių gavybos saugumą arktinėse šelfo dalyse ir jūrų kelią tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, kuris, tirpstant ledynams, atrodo vis patrauklesnis.
Dar šiemet bus įsteigta nauja Arkties jungtinė strateginė vadavietė, per trejus metus dislokuojama per 7 tūkst. karių ir priešlėktuvinė gynyba. Pratybos rengiamos nuolat, kartais į Arktį permetama dešimtys tūkstančių karių. Išilgai prekybos kelio Rusija žada steigti ar atnaujinti dešimt bazių atšiauriausiuose rajonuose, nors daugelis Vakarų stebėtojų abejoja, ar Maskvai dabar pakaks pinigų tokiems ambicingiems planams.
Todėl B. Obama šią savaitę ėmė skaičiuoti ledlaužius. Nekalbant jau, kad Rusija jų turi 20 kartų daugiau už Ameriką, net Švedijos ir Suomijos ledlaužių laivynas pranoksta amerikietiškąjį. Bet pirmąjį B. Obamos pasiūlytą žingsnį – spėti pastatyti naują ledlaužį, kai vienas iš esamų po penkerių metų turės būti nurašytas – kritikai atmetė kaip per kuklų ir nepakankamą.
„Po Antrojo pasaulinio karo turėjome septynis ledlaužius. Šiandien, ir dėl to, kad neskyrėme pinigų, nors techniškai turime tris, iš tiesų operacijoms galime skirti tik du, ir tik vienas iš jų – sunkusis ledlaužis. Vien kad pajustumėte kontrastą – Rusija turi maždaug 40 ir dar 11 arba planuojama, arba statoma“, – sakė B. Obama.
Kiekvienas ledlaužis Amerikai kainuos po milijardą dolerių. Pakrančių apsauga sako, kad, kai laivyba Arktyje ir išteklių paieška aktyvėja, jų reikia bent šešių ar aštuonių. O kur dar uostų gilinimas ir būtina ryšio įranga? Kol kas Amerika pajėgas Aliaskoje žada mažinti ir teigia Rusijos grėsmės nejaučianti. Tačiau prezidentas bent jau pripažįsta, kad regione rūpinasi ne tik jūrų prekybos, bet ir nacionalinio saugumo reikalais.
„Svarbu, kad būtume pasirengę – ar tai būtų paieškos ir gelbėjimo misijos, ar nacionalinio saugumo reikalai, ar komerciniai reikalai. Kad turėtume kur kas didesnius pajėgumus, negu turime dabar. Taigi vienas iš dalykų, kuriuos skelbiu šiandien, yra siūlymas paspartinti bent vieno papildomo sunkiojo ledlaužio statybą ir kartu su Kongresu siekti, kad pastatytume laivyną, kurio pakaktų mūsų ekonominiams, prekybos, laivybos ir nacionalinio saugumo poreikiams“, – kalbėjo B. Obama.
Didžiosios šalys turi turėti pajėgumų atsirasti bet kur, sako ekspertai, be ledlaužių tai neįmanoma. Rusija jau pasiruošusi viskam Arktyje, Kinija irgi rengiasi. Kur kiti seniai žaidžia strateginius žaidimus, JAV tik ima vytis.