„Jūs įkvepiate mane“, – B.Obama sakė viename bendruomenės centre, sulaukdamas plojimų. Anksčiau jis pasiraitojo marškinių rankoves, vaikštinėdamas po istorinį afroamerikiečių rajoną Tremė, stabtelėjęs pasišnekučiuoti su vietos gyventojais, kurių atmintyje tebėra giliai įsirėžęs „Katrina“ siautėjimas.
„Šis miestas juda teisinga kryptimi, o aš dar niekada nebuvau labiau įsitikinęs, kad atsidursime ten, kur mums reikia patekti“, – B.Obama sakė apie 600 klausytojų bendruomenės centre Žemutiniame 9-ajame rajone – vienoje iš neturtingiausių ir labiausiai audros nuniokotų miesto vietų.
„Naujasis Orleanas sugrįžta geresnis ir stipresnis“, – pridūrė prezidentas, kalbėdamas apie „miestą, kuris beveik 300 metų buvo vartai į Amerikos sielą“.
„Kur džiazas tave pravirkdo, laidotuvės priverčia šokti, baju (ramūs upių užutekiai) priverčia patikėti visokiausiais dalykais – tai vieta, kuri visuomet suvienydavo visokių rasių, tikėjimų ir kalbų žmones, ir visi prideda savo kultūrą ir skonį į šio miesto gambo (tradicinį Luizianos troškinį), – tęsė B.Obama. – Jūs primenate mūsų šaliai – kad ir kokie būtume skirtingi, visi esame viename laive.“
„Katrina“ sugriovė apsauginius pylimus ir užliejo 80 proc. Naujojo Orleano nuotekomis užterštu vandeniu, tačiau daugelio gyventojų blogiausi prisiminimai susiję su tuometės vyriausybės atsaku, netgi praėjus dešimtmečiui.
Sukrėsti amerikiečiai stebėjo, kaip likusiems gyviems žmonės teko kelias dienas laukti ant namų stogų atvykstant pagalbos, kuri buvo organizuojama kankinamai lėtai, todėl pasitikėjimas vyriausybe smarkiai susvyravo.
B.Obama vangiai pirminei reakcijai į katastrofą, vadovaujant jo pirmtakui George'ui W.Bushui, priešpastatė sėkmingesnes pastangas atgaivinti Naująjį Orleaną, tokiu sugretinimu alegoriškai išryškindamas, kas nutinka, kai vyriausybė dirba netinkamai ir kai ji deramai atlieka savo pareigą.
Nors miesto siunčiama žinia buvo neabejotinai optimistiška, B.Obama pripažino, kad dar daug reikia nuveikti Naujajame Orleane, kur nuo Meksikos įlankos atslinkusi „Katrina“ nusinešė per 1,8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar apie milijoną gyventojų paliko be pastogės.