Kremliaus „politbiuras“ šiuo metu sprendžia, ar verta nušalinti Rusijos prezidentą, kol jis prastos padėties nepavertė dar prastesne, „Forbes“ rašo politikos apžvalgininkas Paulas Roderickas Gregory.
Populiaraus Rusijos dienraščio „Kommersant“ steigėjas prognozuoja, kad netrukus prasidės dramatiški pokyčiai ir ragina Rusijos gyventojus čiupti savo vaikus ir kuriam laikui išvykti iš Rusijos.
Įrodymų, kad V. Putino režimas netrukus gali žlugti, pasirodo kiekvieną dieną. Niekas neneigia, kad Rusija yra kleptokratinė valstybė, kurios lyderiai išvogė didžiąją dalį nacionalinių turtų. Tačiau dabar Rusija tapo dar ir šalimi, kuri pažeidžia tarptautinę tvarką, išdrįsta oficialiai meluoti ir nusipelno tarptautinių tribunolų.
Ekonominė V. Putino politika veda katastrofos link. Nepaisant pažadų diversifikuoti ekonomiką, Rusija išlieka „benzinine“ valstybe, kurios likimas priklauso nuo naftos kainų. Nukentėjusi nuo smukusių naftos kainų audros, tarptautinių sankcijų ir savo pačios paskelbto embargo, Rusijos ekonomikos augimas šeštąjį recesijos ketvirtį bus itin menkas.
Pragyvenimo standartai smunka, nepaisant V. Putino pažadų užtikrinti stabilumą ir gerovę.
Investicijų žlugimas privertė įkeisti Rusijos ekonomikos ateitį. Išliaupsinti rezervų fondai netrukus išseks. Sumažėjo netgi V. Putino daviniai savo bičiuliams.
Ką už tai gavo Rusijos gyventojai? Jie susigrąžino Krymą, kuris, rusų manymu, priklauso Motinai Rusijai. Tačiau Kremliaus planai paversti Rusiją supervalstybe žlugo. Rusai toliau tiki propagandiniu melu, kad Vakarai rengiasi užpulti Rusiją ir kad Ukraina tėra pirmasis žingsnis šio tikslo link.
Jie tiki dviejų tariamų CŽV agentų (kalbančių su ryškiu rusišku akcentu) sąmokslu numušti MH17 reiso lėktuvą. Tuo tarpu rusų šeimoms tenka slapta laidoti savo sūnus, žuvusius per mūšius Ukrainos rytuose.
Kitaip negu Rusijos gyventojai, naujasis „politbiuras“ supranta tikrąją ekonomikos būklę, įskaitant tai, kad Rusijos ekonomistai nėra magai, nors ir buvo tvirtinama priešingai. Rusijos ekonomika, kurios augimas sustojo dar prieš Krymo aneksiją, bus ištikta recesijos, kol neatsigaus naftos kainos.
Skolose paskendusios Rusijos bendrovės negali skolintis, ir Kinija negali ir neateis jų gelbėti. Kremliaus paskelbtas embargas maisto produktams padidino infliaciją daugiau kaip 15 proc. – daugiau kaip tris kartus, palyginus su pensijomis ir atlyginimais.
Per tiesioginę liniją su Rusijos gyventojais V. Putinui teliko išreikšti viltį, kad pasaulio ekonomika atsigaus. Žmonėms nereikia būgštauti, jo ekonomistų komanda viską kontroliuoja, patikino jis.
Nieko pozityvaus „politbiuras“ negali įžvelgti ir V. Putino užsienio politikoje. Nors Rusija aneksavo Krymą neiššovusi nė vieno šūvio, šis pusiasalis kainuoja Rusijai milijardus ir vis labiau klimpsta į korupcijos pelkę.
Nors Vakarų parama Ukrainai buvo mažiau negu efektyvi, Vakarai Ukrainos neapleido ir, regis, yra pasiryžę suteikti jai lėšų, kad ji laikytųsi toliau. V. Putino karas privertė Ukrainą susivienyti ir jos žmonės nekęs Rusijos dar kelias kartas į priekį.
Naujasis „politbiuras“ turi savęs paklausti: koks bus sekantis V. Putino žingsnis ir ar galime mes tai sau leisti?
Tačiau nė vienas V. Putino sprendimų negali būti priimtinas. Jeigu jis atitrauks ginkluotę, karius ir paramą nuo prorusiškų separatistų, Ukraina atsikovos Donbasą ir V. Putinui bei naujajam „politbiurui“ bus priklijuota pralaimėtojų etiketė.
Jei jis pritars naujam puolimui prieš Mariupolį ar už sausumos tiltą į Krymą, Vakarai skelbs naujas sankcijas, kurios galutinai pražudytų merdėjančią ekonomiką. Tarp galimų sankcijų gali būti sprendimas atjungti Rusiją nuo bankinių pavedimų sistemos SWIFT. Tai įstumtų Rusijos finansines operacijas į aklavietę, o tų, kurie pelnėsi iš V. Putino kleptokratijos, lauktų pražūtis.
Atsižvelgus į visus šiuos veiksnius, daug kas prognozuoja, kad V. Putino režimą netrukus ištiks galas. Tačiau lieka neaišku, kaip tai įvyks. Kaip nominaliai išrinktas prezidentas, V. Putinas turėtų arba atsistatydinti, arba liautis egzistavęs. Daug ženklų rodo, kad šis procesas prasidės nuo puolimo prieš artimiausius V. Putino bendražygius.
Štai opozicijos tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas užsipuolė V. Putino spaudos sekretorių Dmitrijų Peskovą už tai, kad jis Sicilijoje savaitei išsinuomojo jachtą už 500 tūkst. dolerių. D. Peskovo bandymus tai neigti niekais pavertė socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusios nuotraukos.
Dėmesį į šiuos pranešimus atkreipė tokie stambūs Rusijos leidiniai kaip „Vedomosti“ ir RBK, anksčiau ignoruodavę A. Navalno publikacijas. Neseniai D. Peskovas taip pat buvo užsipultas dėl to, kad nešiojo itin prabangų laikrodį už 620 tūkst. dolerių.
Antra, V. Putino vidaus aplinkos žmogus ir Vakarų sankcijų taikinys Vladimiras Jakuninas paskelbė atsistatydinąs iš Rusijos geležinkelių monopolininkės vadovo pareigų ir tampąs Kaliningrado senatoriumi.
Anot vieno „Forbes“ Rusijoje šaltinio, „jei jis tikrai atsistatydino, tai reiškia, kad pastarosiomis dienomis įvyko kai kas labai rimta“.
Rusijos žiniasklaida skelbia, esą V. Jakuninas atsisakė atskleisti savo pajamų šaltinį, nes tokie klausimai mandagioje kompanijoje nediskutuojami.
Laikraštis „Vedomosti“ taip pat netikėtai paskelbė duomenis apie neskaidrias verslininko Genadijaus Timčenko, kuris taip pat yra susijęs su V. Putinu, schemas. Spauda rašė ir apie pasakiškus buvusio V. Putino apsaugininko Viktoro Zolotovo turtus – jis neįtikėtinu būdu sugebėjo „uždirbti“ milijardus dolerių.
Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putinas tokias metodais bando užkirsti kelią savo nuvertimui ir daro spaudimą savo paties bendražygiams. Tačiau toks paaiškinimas atrodo mažai tikėtinas. Kol tęsiasi karas su Ukraina ir kol Rusijos ekonomika yra atsidūrusi prie kracho ribos, V. Putinui kaip niekada reikalingi draugai su pinigais. Be to, jie puikiai žino jo paties korupcijos detales. Diktatoriai paprastai neišsilaiko valdžioje, jei išduoda savo bendražygius.
Veikiausiai Kremliuje atsirado jėga, kuri ruošiasi nušalinti V. Putiną nuo valdžios pagal klasikinį scenarijų: „Kad pavyktų nuversti didelį žmogų, pirmiausia reikia pašalinti jo aplinką“. Kai kas taip pat mano, kad nušalinus V. Putiną, jo įpėdiniu taps kažkas iš naujojo „politbiuro“. Tai reiškia, kad agresyvi Kremliaus politika nepasikeis. Tačiau Maskvos ekspertas Andrejus Piontkovskis su tuo nesutinka. Jis atkreipia dėmesį, kad V. Putino aplinkos nariai siunčia signalus Vakarams, kad yra pasirengę bendradarbiauti.
„Anksčiau jau buvo daug melagingų pavojaus signalų. Šiuo metu, galbūt, stebime vieną iš jų. Tačiau dabar bent jau žinome, kokie gali būti V. Putino režimo pabaigos scenarijai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad rugpjūčio 19 dieną minint sąmokslo prieš Michailą Gorbačiovą metines, V. Putinas išvyko į Krymą. Jis pasiėmė su savimi svarbiausius asmenis iš vyriausybės, kurie galėtų rinkti jo įpėdinį. Prisiminkime patarlę, kad savo draugus reikia laikyti arti, o priešus – dar arčiau“, - rašo P. R. Gregory.
Leidinys „Rzeczpospolita“ rašo, kad Rusijos prezidentas supranta, kad galiojant sankcijoms ir smunkant ekonomikai, jam liko mažai laiko. V. Putinui pabodo laukti Ukrainos žlugimo, todėl mūšiai Donbase vėl suaktyvėjo.
Savo ruožtu laikraštyje „The New York Times“ ekspertas iš Bulgarijos Ivanas Krastevas rašė, kad Vakarai neteisingai supranta V. Putiną. Europiečiai ir amerikiečiai neatkreipia dėmesio į „teismo dienos“ mentalitetą, kuris dabar yra užvaldęs Rusijos politinį elitą. Jo teigimu, norint suprasti Rusijos elgesį, reikia atsigręžti į Sovietų Sąjungos paskutines dienas, o ne svarstyti vertybių pokyčius ir geopolitinius interesus.
„Rzeczpospolita“ rašė, kad V. Putinui liko dar treji metai, kol žlugs jo režimas. Austrijos analitikai išanalizavo galimas grėsmes, kurias kels tolesnis karas Ukrainos rytuose, pratęstos Europos Sąjungos (ES) sankcijos ir Rusijos prekybinis karas Europoje.
Jų teigimu, Rusijos ekonominis karas prieš Vakarus galės tęstis tik trejus metus. Per šį laiką išseks jos valiutų rezervai ir Kremlius jų sąskaita nebegalės kompensuoti ekonominės izoliacijos.
Vien tik per praėjusius metus Rusijos atsargos valiuta nuo 500 mlrd. dolerių sumažėjo iki 360 mlrd. dolerių. Taigi laikas Europai yra naudingas ir būtent dėl šios priežasties ES Taryba ketina toliau pratęsti sankcijas.
Tuo tarpu „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad V. Putinas pralaimėjo karą prieš sūrius ir dešras iš Europos. Produkcijos naikinimas nesulaukė populiarumo tarp rusų.
„Levada Center“ analitikas Aleksejus Levinsonas lenkų žurnalistams sakė, kad atliekant sociologinę apklausą Maskvoje, nė vienas respondentas nepritarė maisto produktų naikinimo akcijoms. Dabar valstybinė žiniasklaida Rusijoje pakeitė savo toną.
Praėjusį sekmadienį ekranuose pasirodė ekspertai, pareiškę, kad produktai iš Vakarų naikinami ne dėl sankcijų, bet dėl to, kad jie „yra žalingi ir jais galima apsinuodyti“. Savo ruožtu leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad V. Putino ekonomika pateko į suktuką. Pasak leidinio, naujas krytis žemyn galbūt ir nepadės nuversti V. Putino, bet tikrai privers jį pripažinti, kad tokia grėsmė egzistuoja.