Britų dienraštis „The Daily Mail“ paskelbė straipsnį su antrašte „Ar Putinas rengiasi karui su Europa?“, kuriame žvalgybiniai šaltiniai, remdamiesi informacija apie didelio masto mokymus Rusijoje, teigia, kad rusų kariuomenė rengiasi kariauti su NATO.

Visa tai vyksta pasirodant vis daugiau pranešimų apie galimą naują Šaltąjį karą, rusų žvalgybinių lėktuvų skrydžius prie JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos krantų, apie povandeninius laivus, renkančius duomenis visame pasaulyje, ir, žinoma, Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ir kitose šalyse. Prie šios informacijos reikėtų pridėti kasdienius pranešimus apie Rusijos kariuomenės galią, koks V. Putinas yra baisus ir tai, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos grįžta prie Šaltojo karo laikų didybės.

Tačiau pažvelkime tiesai į akis. Bauginimas yra stebuklinga biudžetų didinimo ir pardavimų skatinimo priemonė. Rusijos kariuomenė iš tiesų gerokai skiriasi nuo to paveikslo, kurį mums piešia. Lyginant su JAV, Kinijos, Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių pajėgumais, rusai atsilieka šviesmečiais. Žinoma, nereikia mestis prie kito kraštutinumo: juk vis dėlto tai ne Pietų Sudanas ar Somalis. Rusijos kariuomenė turi daugybę branduolinių užtaisų, puikių lėktuvų, gerų tankų ir povandeninių laivų. Tačiau ji vis tiek nėra tokia grėsminga, kaip mums atrodo.

Taigi, kas iš tiesų vyksta Rusijos kariuomenėje?

1. Daug aukų ir prasta disciplina

Gegužę V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo remiantis, informacija apie kariuomenės nuostolius per taikiu metu vykstančius kovinius veiksmus tampa „valstybės paslaptimi“. Siekdama sugrąžinti Rusijai didžiosios valstybės statusą V. Putinas siunčia rusų karius į įvairias vietas – Gruziją, Ukrainą ir ne tik.

Kariai ten ne tik demonstruoja savo įspūdingus sugebėjimus, bet ir gausiai žūsta. Pavyzdžiui, šaltiniai Ukrainoje teigia, kad rusai degina Ukrainoje žuvusių savo karių kūnus, kad nuslėptų savo dalyvavimą kare, o taip pat kad išvengtų neigiamo savo praradimų poveikio kariuomenės kovinei dvasiai.

Taip pat verta paminėti faktą, kad daug karių žūsta mokymų metu. Remiantis kai kuriais duomenimis, kasmet per karinius mokymus žūsta keli šimtai rusų karių. Be to, dar keli šimtai kiekvienais metais žūsta per karių muštynes ar dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Paskutinį kartą tokie oficialūs duomenys buvo paskelbti 2001 metais ir tuomet buvo kalbama apie 500 mirčių Rusijos kariuomenėje.

Rusų kariuomenėje akivaizdžiai yra prastai su disciplina, kas daro įtaką koviniam pasirengimui ir net karinių mokymų kokybei. Vyresni kariai tyčiojasi iš jaunesnių. Apmokymo kurso pabaigimo ceremonijos labiau primena inkvizicijos kankinimus, ir tai tėra mažytė dalis to, kas yra žinoma visuomenei.

Prieš dvejus metus bendros kovos su rūkymu Rusijoje metu buvo nuspręsta nebedalinti nemokamų cigarečių kariams. Tačiau generalinio štabo vadas tuomet perspėjo, kad gali kilti maištas. Su karių disciplina ir žmogaus gyvybės verte susijusi situacija yra tokia prasta, kad karių motinos išeina į gatves protestuoti.

Foto: AP/Scanpix

2. Ižde nėra pinigų

Nors Rusijos karinis biudžetas buvo ženkliai padidintas, Rusija savo karinėmis išlaidomis neprilygsta Jungtinėms Valstijoms, ir Rusijos karinių pajėgų finansinė padėtis yra prasta. Rusijos karinis biudžetas siekia 80-90 mlrd. JAV dolerių, o Amerikos – 500 mlrd. JAV dolerių. Kinija savo kariuomenei skiria daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.

Sudėtinga ekonominė padėtis apsunkina naujos ginkluotės įsigijimą. Didelė dalis karinės technikos jau greičiau yra muziejaus eksponatai, o ne ginkluotė. Povandeniniai laivai rūdija uostuose, lėktuvai byra oro aerodromuose, o daug projektų taip ir lieka popieriuje.

V. Putinas turi daug gerų ketinimų ir grandiozinių planų, tačiau didžioji dalis jų neįgyvendinama. Rusija vis dar atlieka savo „nematomo“ lėktuvo bandymus, o JAV jau suformavo penkias „Lockheed Martin F-22 Raptor“ lėktuvų eskadriles ir jau kuria naujos kartos lėktuvą.

3. Trūksta karių

Jau daugelį metų Rusijoje svarstoma galimybė pereiti prie grynai samdomos kariuomenės, kaip JAV. Šiuo metu Rusijoje yra šauktinių kariuomenė, ir vyrai tarnauja nuo metų iki dvejų, nebent šauktinis ar jo šeima turi pinigų.

Kariuomenėje yra dalinių, kurie sukomplektuoti tik iš samdinių. Vienas iš buvusių generalinio štabo vadų sakė, kad iš samdinių yra suformuotos dvi brigados, 12 specialios paskirties dalinių, ir penki oro desantininkų bei jūrų pėstininkų batalionai.

Tačiau problema yra ta, kad dėl anksčiau įvardintų priežasčių Rusijos kariuomenė patiria didelių samdinių pritraukimo problemų, ypač iš „kokybiškų“ gyventojų sluoksnių.

Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu

4. Lėktuvai krenta iš dangaus

Per pastaruosius dvejus metus galėjome stebėti, kaip grįžtama prie veiksmų, kurie buvo būdingi Šaltojo karo laikais: vykdomi žvalgybiniai skrydžiai prie Vakarų šalių ir šalia jų laivų. Tačiau verta paminėti, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai dažnai tiesiog krenta ir sudūžta. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas praėjusią savaitę vieno pasirodymo metu.

Liepą rusai prarado lėktuvą Su-24 ir strateginį bombonešį Tu-95, o prieš mėnesį – du MiG-29 ir gerokai šiuolaikiškesnį Su-34. Ištisos oro flotilės buvo prirakintos prie žemės dėl lėktuvų avarijų ir pilotų žūties. Sąrašą galima tęsti, bet bendras vaizdas yra aiškus. Lėktuvų būklė yra prasta, nes trūksta pinigų ir pilotai negali tinkamai treniruotis. O naujų lėktuvų neperkama dėl tos pačios priežasties – trūksta pinigų.

Nors Rusijoje yra puikių lėktuvų, didžiąją dalį šalies aviacijos sudaro pasenę MiG-29 ir Su-27, kurie nebuvo taip modernizuoti, kaip panašūs F-15 ir F-16 modeliai.

Foto: Stopkadras

5. Vienintelis lėktuvnešis ne itin įspūdingas

Amerikiečių laivynas šiuo metu turi 11 lėktuvnešių ir aštuonis taip pat šiuolaikiškumu nenusileidžiančius laivus sraigtasparnių nešėjus. Tokių laivų taip pat turi Prancūzija, Italija ir net Indija. O Rusija turi vieną ne pačios geriausios būklės lėktuvnešį, kuriam kas mėnesį ar du reikia pasipildyti degalų, skirtingai nuo amerikietiškų lėktuvnešių, kurie yra varomi atomine energija.
Dėl rusiško lėktuvnešio dydžio nuo jo gali kilti tik lengvesnės konstrukcijos lėktuvai, todėl yra veikimo ore apribojimų.

V. Putinas planavo pastatyti dešimtis laivų ir povandeninių laivų, tačiau smunkantis rublio kursas verčia atsisakyti šių planų. Nustatytas 2020 metų terminas taip pat atrodo nerealus.

6. Tankas prieš tanką

Vienas iš V. Putino kozirių yra galingos mechanizuotos pajėgos su tūkstančiais tankų. Tačiau ir šiuo atveju detalesnė tankų kokybės ir kiekybės analizė atskleidžia visai kitokį vaizdą, negu teigia Rusijos prezidentas.

Rusijos kariuomenė turi ne mažiau kaip 10 tūkst. tankų, iš kurių trys tūkstančiai yra aktyviai naudojami. Maždaug pusę jų sudaro T-72 – pasenusios ir Vakarų standartų neatitinkančios mašinos. Taip pat yra ir naujų tankų T-90, tačiau jų yra tik 300, o naujų tiekimas yra lėtas.

O Jungtinės Valstijos turi tik maždaug 5 tūkst. tankų ir jie yra įvairios „M-1 Abrams“ modifikacijos.

Foto: RIA/Scanpix

7. Avarijos paradų metu atskleidžia viską

Rusijos kariuomenė mėgsta rengti paradus ir savo piliečiams bei visam pasauliui demonstruoti savo galią. Paprastai tokiuose paraduose dalyvauja dešimtys lėktuvų, šimtai technikos vienetų ir daugybė kareivių.

Jeigu įdėmiai stebėsime tokius paradus, tai pastebėsime tai, kas buvo aprašyta anksčiau – avarijas ir katastrofas, karių žūtį, lėktuvų kritimą. Kaip jau buvo minėta, praėjusią savaitę įvykusio parado metu nukrito lėktuvas ir žuvo pilotas. Praėjusį mėnesį publikos akivaizdoje įvyko avarija paleidžiant raketą iš laivo. Laimei raketa nukrito į vandenį. O gegužės 9-osios proga surengto grandiozinio parado metu buvo pristatytas naujausias tankas, kuris paprasčiausiai užgeso ir jį teko nutempti.