J.Kerry, kurio viešnagė kaimyninėje saloje tetruks vieną dieną, yra pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, apsilankęs Havanoje – komunistinės Kubos sostinėje.

„Bus nedidelių kliūčių kelyje, bet tai pradžia“, - sakė J.Kerry apie prasidedantį JAV ir Kubos santykių atšilimą kartu su juo keliaujantiems žurnalistams.

Valstybės sekretoriaus lėktuvui nusileidus Jose Marti tarptautiniame oro uoste, J.Kerry iš karto nuvyko į ambasadą, kur vėliau penktadienį vadovaus vėliavos pakėlimo ceremonijai.

Kartu su juo vienos dienos viešnagės į Kubą atvyko trys į aštuntą dešimtį įkopę buvę jūrų pėstininkai, kurie prieš 54 metus paskutinįkart nuleido savo šalies vėliavą Amerikos ambasadoje Kuboje. Jie grįžo į šią salą, kad vėl iškeltų „Žvaigždes ir dryžius“.

„Labai džiaugsiuosi matydamas, kaip vėliava vėl iškeliama“, – sakė 78 metų Jimas Tracy vaizdo pranešime, kuris buvo paskelbtas Valstybės departamento tinklalapyje.

J.Tracy, 30 metų tarnavęs Jūros pėstininkų korpuse, buvo vyresnysis komandoras seržantas, kuriam buvo patikėta nuleisti vėliavą JAV ambasadoje Havanoje, kai Jungtinės Valstijos nutraukė diplomatinius santykius su Kuba 1961 metų sausio 4 dieną.

Viešnagės metu J.Kerry taip pat turės galimybę aptarti svarbiausias problemas santykių normalizavimo procese, tokius kaip Vašingtono tebevykdomas prekybos embargas ir JAV karinės bazės Gvantanamo įlankoje statusas.

Fidelis Castro savo straipsnyje, kurį ketvirtadienį, kai jam sukako 89 metai, paskelbė valstybinė žiniasklaida, išryškino dvišalius santykius vis dar komplikuojančias problemas, pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos skolingos Kubai „daug milijonų dolerių“ dėl salai JAV taikomo prekybos embargo.

Jis tiksliai nenurodė, kokia tai galėtų būti suma, tačiau rugsėjį Kuba pareiškė, kad pusę amžiaus trunkantis embargas jai atsiėjo 116 mlrd. JAV dolerių.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu tvirtina, kad Kuba skolinga 7 mlrd. dolerių Amerikos piliečiams ir bendrovėms, kurių turtas buvo konfiskuotas į valdžią atėjus F.Castro.

JAV diplomatijos vadovas taip pat turės progą šiek tiek atitolti nuo oficialiosios Havanos ir susitikti su disidentais, su nerimu žvelgiančiais į dabartinius pokyčius.

Jis netgi pažadėjo pasivaikščioti sostinės gatvėmis ir susitikti su paprastais kubiečiais.

„Leisiuosi į atvirą, laisvą pasivaikščiojimą Havanos senamiestyje“, – J.Kerry sakė ispanų kalba transliuojančiai JAV televizijai „Telemundo“ prieš išvykdamas.

Virš JAV ambasados Kuboje pirmą kartą nuo 1961-ųjų iškelta Amerikos vėliava

Jūrų pėstininkų garbės sargyba virš naujai atidarytos JAV ambasados Kubos sostinėje po 54 metų pertraukos iškėlė savo šalies vėliavą, simboliškai užbaigdami Šaltojo karo priešpriešą tarp šalių.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry davė ženklą iškelti vėliavą, kurią naujajai sargybai perdavė trys į atsargą išėję jūrų pėstininkai, nuleidę vėliavą, kai Vašingtonas 1961 metų sausio 3 dieną nutraukė santykius su Havana.

Kuboje pakeliama JAV vėliava

Žvaigždėta ir dryžuota vėliava diplomatinėje atstovybėje šalia Floridos sąsiaurio buvo pakelta aidint sveikinimo šūksniams ir skambant JAV valstybės himnui.

Prieš ceremoniją J.Kerry paragino komunistinę Kubą siekti tikros demokratijos ir įspėjo, kad Vašingtonas nesiliaus spausti Havaną įgyvendinti permainas.

„Kubos žmonėms labiausiai pasitarnautų tikra demokratija, kurioje žmonės laisvi pasirinkti savo lyderius“, - sakė jis.

Tačiau amerikiečių diplomatijos vadovas pridūrė, jog ankstesnė JAV politika neatvedė prie demokratijos, ir pareiškė, jog „Kubiečiai turi keisti Kubos ateitį.“

Per vėliavos pakėlimo ceremoniją naujoje ambasadoje į svečius taip pat kreipėsi JAV aukščiausio rango diplomatas Havanoje Jeffrey DeLaurentis, kuris pareiškė, jog ši diena žymi „naują skyrių“ kelyje į diplomatinių santykių tarpo Vašingtono ir Havanos normalizavimą.

„Laukia ilgas ir sunkus kelias, bet tai yra teisingas kelias“, - pabrėžė jis.

Trys buvę jūrų pėstininkai, kurie paskutinįkart nuleido savo šalies vėliavą Amerikos ambasadoje Havanoje, kai JAV ir Kuba 1961 metais nutraukė diplomatinius santykius, sugrįžo į šią salą, kad pamatytų, kaip ji vėl iškeliama. Mike'as Eastas buvo vienas jų.

„Tai buvo jautrus momentas, - apie vėliavos nuleidimą sakė M.Eastas, kurio žodžiai cituojami Valstybės departamento tinklalapyje. - Paskutinįkart pamatyti „Senają Šlovę“ (JAV vėliavą) plevėsuojant Kuboje, tai buvo. Tiesiog tai neatrodė teisinga“. 

Larry Morrisas pasakojo, kad tarnavo šioje saloje tik puspenkto mėnesio, bet jam „Kuba ir jos žmonės patiko labiausiai iš visų vietų, kuriose teko būti“.

Kubos televizija nutraukė animacinius filmukus ir tiesiogiai transliavo vėliavos iškėlimo ceremoniją, taip pat rodė, kaip J.Kerry lėktuvas nusileido Jose Marti tarptautiniame oro uoste Havanoje bei pateikė išsamią valstybės sekretoriaus biografiją.

Buvo pažymėta, kad jis tarnavo Vietname, kandidatavo į prezidentus, o šiuo metu užima valstybės sekretoriaus postą.

Valstybinė televizija taip pat informavo savo žiūrovus, kad J.Kerry yra „katalikas, mėgsta važinėti dviračiu, plaukioti banglente, yra „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“ gerbėjas.

„Tai jo kaltė“

Pažymėtina, kad jokie disidentai nebuvo pakviesti į ceremoniją ambasadoje kartu su Kubos lyderiais, bet jis galės pabendrauti su valstybės sekretoriumi per privatų renginį atstovybės vadovo rezidencijoje.

„Į renginį atstovybėje bus pakviesti įvairių Kubos visuomenės sluoksnių atstovai“, – J.Kerry sakė „Telemundo“.

„Bet jie nėra kviečiami – visiškai atvirai – į pačią vėliavos iškėlimo ambasadoje ceremoniją, nes tai yra tarpvyriausybinis renginys – be kita ko, labai ribotoje erdvėje. Štai kodėl mes surengsime tą priėmimą vėliau tą pačią dieną“, – aiškino jis.

Vienas aukšto rango JAV diplomatas tikino, kad toks žingsnis neturėtų būti laikomas akibrokštu disidentams, kurie dešimtmečius rizikavo tapti represijų taikiniais, mesdami iššūkį autoritariniam režimui, o dabar atnaujina ryšius su savo draugais Vašingtone.

Tačiau atmosfera Havanoje įkaito. Apie 90 disidentų, kurių dalis buvo užsidėję sarkastiškas JAV lyderį Baracką Obamą vaizduojančias kaukes, buvo suimti sekmadienį, kai susirinko protestuoti dėl JAV ambasados atidarymo.

„Tai jo kaltė dėl to, kas vyksta“, – per tą protestą sakė buvęs politinis kalinys Angelis Moya, kaltindamas B.Obamą. Tuojau po to jis buvo suimtas.

„Kubos valdžia taps dar akiplėšiškesnė ... Todėl užsidėjome šias kaukes. Tai jo kaltė“, - piktinosi jis.

„Gimtadienio dovana Fideliui“

JAV ir Kubos santykiuose vykstančiu atšilimu yra nepatenkinti ir prezidento B.Obamos politiniai oponentai konservatoriai.

J.Kerry vizitas į Havaną sulaukė aštrių komentarų iš įtakingiausių respublikonų, įskaitant kandidatus į prezidento postą Marco Rubio ir Jebą Bushą.

Floridai atstovaujantis senatorius M.Rubio, kuris yra imigrantų iš Kubos sūnus, griežtai supliekė Baltuosius rūmus už tai, kad vėliavos pakėlimo ceremonijoje nebuvo Kubos disidentų.

„Visi už demokratiją Kuboje kovojantys žmonės, kai jie protestuoja, yra apsupami, areštuojami ir mušami. Nė vienas iš jų nebuvo pakviestas į šį renginį“, - piktinosi senatorius interviu „Fox News“.

Kitas respublikonų kandidatas J.Bushas valstybės sekretoriaus vizitą į Kubą pavadino „gimtadienio dovana Fideliui Castro ir B.Obamos administracijos tylaus pritarimo jo negailestingam politiniam palikimui simboliu“. Fideliui Castro ketvirtadienį sukako 89 metai.

Pasak J.Busho, jei jis būtų prezidentu, „pakeistų Obamos taikstymosi ir nuolaidžiavimo strategiją ir įsipareigotų padėti Kubos žmonėms atgauti jų laisvę“.

Diplomatinių santykių atkūrimas yra svarbus žingsnis normalizavimo procese, apie kurį pernai gruodį pirmąkart paskelbė B.Obama ir Kubos lyderis Raulis Castro.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas praeito mėnesio pabaigoje vadovavo savo šalies ambasados pakartotinio atidarymo ceremonijai Vašingtone, o R.Castro ir B.Obama buvo susitikę balandį Panamoje vykusio Amerikos šalių viršūnių susitikimo kuluaruose.

JAV administracija taip pat pašalino Kubą iš „terorizmą remiančių šalių“ sąrašo, atverdama kelią tolesniam prekybos ir diplomatinių sankcijų švelninimui.