Po kelis kartus per savaitę įsiplieskia masinės muštynės sausakimšose pabėgėlių stovyklose. O visai neseniai Vokietijos policija net pasitelkusi sraigtasparnius mėgino sutramdyti kruviną šeimyninių klanų iš Pietryčių Europos konfliktą. Per masines muštynes nukentėjo ir mušeikas mėginę išskirti policijos pareigūnai.
Mažiausiai 100 žmonių dalyvavo masinėse muštynėse Esene
Vienos masinės muštynės kilo rugpjūčio 9-osios popietę Eseno (Šiaurės Reino Vestfalija – NRW) miesto sode, į kurį buvo susirinkusios švęsti romų šeimyninio klano šeimos. Ginčą klano (ar dviejų skirtingų klanų) nariai mėgino spręsti, pasitelkę ne tik kumščius, bet ir šaltuosius ginklus.
Muštynių metu buvo sužeista daug žmonių, keletas jų taip sunkiai, kad prireikė juos ligoninėje operuoti. Mušeikų nesisekė sutaikyti ir prie miesto klinikų, į kurias buvo atgabenti sužeistieji. Policijai teko apsupti klinikas, kad neįleistų į vidų besiveržiančių 30 klano narių.
Policijos atstovo spaudai Peterio Elkes teigimu, muštynes slopino daugiau nei 50 policininkų. Kadangi muštynės tęsėsi ir kitose miesto vietose, buvo iškviestas net sraigtasparnis peštukams iš oro stebėti. Kol didžiuliais limuzinais iš visos NRW suvažiavę agresyvūs klanų vyrai puolė vieni kitus, moterys laukė jų prie limuzinų. Tik paryčiui sunkiai valdoma situacija pamažėl nurimo. Dėl ko kilo šis kruvinas konfliktas, liko neaišku.
Diuseldorfe tramdydami konfliktą, sužeisti trys policijos pareigūnai
NRW sostinėje Diuseldorfe iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją irgi buvo kilusios panašios muštynės. Kai kaimynų iškviesti policininkai mėgino nuraminti iš namų į gatvę persikėlusį šeimyninį konfliktą, juos užsipuolė keletas agresyviai nusiteikusių vyrų. Vienas iš jų sakėsi esąs imtynininkas ir žadėjo tuoj pat sudoroti policininkus.
Jis nusimovė kelnes ir vienomis trumpikėmis puolė policininką. Šiam pabandžius mušeiką suimti, „imtynininkui“ į pagalbą atskubėjo dar du jo bendrai. Visi išvien puolė mušti ir spardyti policininkus. Vienam pareigūnų veidu parkritus ant žemės, agresyvūs užpuolikai spardė ir mušė jį toliau. Tik išsikvietus daugiau policininkų ir pasitelkus pipirines dujas, mušeikas pavyko suimti. Trys sužeisti policijos pareigūnai buvo nugabenti į ligoninę.
Tačiau tuo reikalas nesibaigė. Gatvėje vėliau susirinko apie 40 asmenų, šeimų iš Pietryčių Europos narių. Jų tramdyti buvo iškviesti 40 policininkų. Į policijos nuovadą nugabenti mušeikos sumokėję piniginę baudą buvo iškart paleisti namo. Duomenys apie muštynes sukėlusiųjų tautybę spaudai nebuvo pateikti. Tokios taktikos laikomasi dažnai, nenorint kurstyti nuotaikų prieš kitataučius.
Perpildytose pabėgėlių stovyklose atmosfera pavojingai įkaitusi
Liepą ir rugpjūtį vidaus reikalų pareigūnams ne sykį teko tramdyti ir muštynes Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Dėl masinio pabėgėlių antplūdžio perpildytose pirminio priėmimo stovyklose, kur susispaudę gyvena jauni vyrai iš skirtingų šalių ir kontinentų, nuolat įsiplieskia sunkūs konfliktai, neretai pasibaigiantys muštynėmis.
Liepos mėnesį Schneebergo stovykloje vykusiose muštynėse tarp albanų ir pabėgėlių iš Eritrėjos dalyvavo net keli šimtai vyrų. Buvo didelis skaičius sužeistų, 5 jų nugabenti į ligoninę.
Liepos 20 dieną Braunschweige dėl nežinomų priežasčių į masines muštynes buvo įsivėlę 70 afrikiečių. Juos sutramdyti pavyko tik iškvietus policiją. Tačiau tos pačios dienos vakarą policija Braunschweigo pabėgėlių stovykloje vėl turėjo darbo: šįkart 30 afrikiečių su lazdomis vaikėsi alžyriečius.
Didžiulės masinės muštynės rugpjūčio 1 d. buvo kilusios Drezdeno palapinių miestelyje. Į jas įsivėlė 80 pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano. Jauni vyrai puolė vieni kitus, apsiginklavę grindinio akmenimis, plastmasinėmis kėdėmis, metaliniais kareiviškų lovų strypais. 8 žmonės buvo sužeisti, du jų – iš stovyklos apsaugos personalo. Slopinime dalyvavo 80 policininkų.
Rugpjūčio 3 d. dieną Suhlo pabėgėlių stovykloje taikiai prasidėjusios futbolo varžybos tarp afrikiečių iš Somalio bei Eritrėjos ir albanų baigėsi muštynėmis, per kurias sužeisti 8 vyrai.
Panašiai futbolo varžybos baigėsi ir Tryro pabėgėlių stovykloje, kur muštynėms numalšinti prireikė daugiau nei pusšimčio policijos pareigūnų.
Rugpjūčio 5 d. Marienfeldės stovykloje Berlyne, kur gyvena 600 pabėgėlių iš 10 šalių, apie 100 pabėgėlių sukėlė sunkias masines muštynes. Prireikė 80 policininkų su šunimis muštynėms sutramdyti. Penki mušeikos dėl sužeidimų su pjautinėmis žaizdomis nugabenti į ligonines.
Perpildytose pabėgėlių stovyklose emocinė atmosfera dažnai būna pavojingai įkaitusi. Kai kuriose stovyklose 4 kvadratiniuose metruose dviem aukštais sustatytos 7 lovos. Suprantama, kad pabėgėliai čia neturi jokios privačios erdvės.
Šioje ankštoje erdvėje susitinka skirtingos kultūros ir tautybės. Dalis pabėgėlių negali susikalbėti dėl kalbos barjero. Be to, čia gyvenančių nejungia niekas, išskyrus norą palikus savo tėvynę pamėginti įsikurti saugioje šalyje. Ta prasme jie yra ne tik likimo draugai, bet ir konkurentai.
A. Merkel skambina pavojaus varpais
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasmerkė išpuolius prieš pabėgėlių centrus šalyje ir įspėjo, jog prieglobsčio prašytojų problema Europos Sąjungai gali tapti rimtesne problema už Graikijos skolų krizę.
Vokietijoje, kuri šįmet susidūrė su rekordiniu pabėgėlių antplūdžiu, nuo metų pradžios buvo padegta daugiau nei 200 prieglobsčio prašytojų centrų. Paprašyta pakomentuoti šią situaciją, kanclerė sakė: „Tai nedaro garbės mūsų šaliai.“
A.Merkel įspėjo, kad plūstantys pabėgėliai taps gerokai rimtesniu galvos skausmu Europai už Graikiją ir euro stabilumą.
„Prieglobsčio klausimas gali tapti kitu didelio masto Europos projektu, kuriame parodysime, ar iš tiesų galime imtis bendrų veiksmų“, – sakė kanclerė visuomeninei televizijai ZDF.
Pasak A.Merkel, Vokietijai, kur, kaip tvirtina kai kurie pareigūnai, prieglobsčio prašytojų skaičius šiais metais gali perkopti 600 tūkst., ši problema ypač opi.
Tūkstančiai pabėgėlių priversti miegoti palapinėse, o pareigūnai sako, jog yra užversti prašymais suteikti prieglobstį. A.Merkel pabrėžė, jog tokia situacija „absoliučiai nepatenkinama“.
Ji paragino ES sudaryti sąrašą saugių kilmės šalių, kuriose piliečiams nekyla smurto ir persekiojimo pavojus.
Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministras pareiškė, jog yra „nepriimtina“, kad 40 proc. prieglobsčio prašytojų šalyje yra atvykę iš Balkanų, pavadinęs tokią situaciją „Europos gėda“.
Iš 300 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį Vokietijoje, kurie buvo pateikti nuo metų pradžios, maždaug pusė yra iš žmonių, atvykusių iš šio Pietryčių Europos regiono, kuriam priklauso Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Kosovas, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija.
Berlynas ieško būdų, kaip sustabdyti tokių migrantų srautą, kad galėtų geriau pasirūpinti žmonėmis, plūstančiais iš tokių konflikto zonų kaip Sirija, Irakas bei Afganistanas.
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė, kad žmonių, kurie dėl konfliktų ar krizių buvo priversti palikti savo namus, skaičius pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pasiekė 50 mln., o labiausiai nukentėję yra sirai.