Tačiau prieš 70 metų vienas vyras liko gyvas abiejų bombų sprogimų epicentruose. Jis mirė sulaukęs 93 metų. Tsutomu Yamaguchi galima laikyti ir pačiu laimingiausiu, ir pačiu nelaimingiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi, rašo ibtimes.co.uk.

1945 metų rugpjūčio 6–ąją T. Yamaguchi viešėjo Hirošimoje darbo reikalais – jis lankėsi šiame mieste kaip įmonės, kurioje dirbo inžinieriumi, atstovas.

Tą rytą jis išvyko į miesto laivų statyklą atsisveikinti su kolegomis iš „Mitsubishi Heavy Industries“ ir po tris mėnesius trukusios komandiruotės jau ketino vykti atgal į namus.

„Buvo tikrai giedra, graži diena. Nebuvo nieko įtartina, – 2005 metais sakė jis. – Buvau geros nuotaikos. Eidamas išgirdau lėktuvo garsus, tik vieno lėktuvo. Pažvelgiau į dangų ir pamačiau „B–29“. Jis išmetė du parašiutus. Žvelgiau į juos, ir staiga žybtelėjo tarsi magnio žybsnis, didžiulis žybsnis danguje, ir aš buvo nublokštas“.

JAV oro pajėgų pilotai iš „Enola Gay“ lėktuvo ką tik numetė „Mažylį“ („Little Boy“) – pirmą kartą kare panaudotą atominę bombą. T. Yamaguchi Australijos televizijai ABC pasakojo tą kartą pamanęs, kad „iš dangaus nukrito saulė“.

Vos už trijų kilometrų nuo pražūtingo „Mažylio“ sprogimo epicentro T. Yamaguchi patyrė smarkius nudegimus, neteko plaukų ir dėl sprogusių ausų būgnelių dalinai apkurto. Sužeistas vyras naktį praleido slėptuvėje nuo oro antskrydžių. Sekančią dieną jis grįžo namo – į Nagasakį.

„Tiltai per upę buvo sugriuvę, – 2010 metais apie jį rašė „The Economist“. – Viena upė buvo pilna suanglėjusių nuogų vyrų, moterų ir vaikų kūnų, kurie plaukė veidais žemyn tarsi medienos rąstai. Būtent ant jų – iš dalies lipdamas, iš dalies irdamasis – jis persikėlė į kitą krantą. Tai buvo jo plaustai iš žmonių“.

Tsutomu Yamaguchi
Foto: AFP/Scanpix

Sutvarstytas ir kentėdamas nuo radiacijos T. Yamaguchi rugpjūčio 9 dieną grįžo į darbą. Savo skeptiškai nusiteikusiam viršininkui jis tiksliai pasakojo, kas įvyko Hirošimoje ir kaip vos viena bomba pražudė visą miestą.

Kol jis kalbėjo ir klausė, kaip yra vadinamas „bepročiu“, už lango tvykstelėjo ir į kambarį įsiveržė balta šviesa. Amerikiečių pilotai iš bombonešio „Bockscar B–29“ virš Nagasakio ką tik numetė antrąją atominę bombą – „Storulį“ („Fat Man“).

T. Yamaguchi laukė antras branduolinis smūgis. „Pamaniau, kad grybo formos debesis atsekė mane iš Hirošimos“, – 2009 metais per interviu laikraščiui „The Independent“ iš savo namų Nagasakyje pasakojo japonas.

Stebuklas, bet T. Yamaguchi per antrąjį atominės bombos sprogimą nenukentėjo, nors ir vėl buvo atsidūręs tik maždaug už trijų kilometrų nuo sprogimo epicentro: jį apsaugojo plieniniai laiptai, po kuriais jis atsitiktinai atsistojo.

Nors vyro namas buvo sugriautas, jo žmona ir sūnus per šį sprogimą taip pat išgyveno. Savaitę šeima praleido slėptuvėje nuo oro antskrydžių.


Tai, kad liko gyvas per abu atominių bombų sprogimus, T. Yamaguchi viešai atskleidė tik 2005 metais. 2009 metais, patikrinusi duomenis, šį faktą oficialiai pripažino Japonijos vyriausybė, nors manoma, kad panašių žmonių buvo apie 150.

„Mano dviguba radiacijos dozė šiuo metu yra oficialiai pripažinta vyriausybės, – tuo metu žurnalistams sakė T. Yamaguchi. – Ji galės papasakoti jaunajai kartai šiurpią istoriją apie atominių bombų sprogimus, net kai būsiu miręs“.

Kaip ir kitus žmones, išgyvenusius atominių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje, T. Yamaguchi ir jo šeimą daugelį metų persekiojo sveikatos problemos, susijusios su radiacijos poveikiu.

„Vaikštinėjau ir šliaužiojau pragaro dugnu. Turėjau mirti. Tačiau man buvo lemta gyventi toliau“, – prieš savo mirtį ABC sakė T. Yamaguchi.

Visi trys šeimos nariai – jis, jo žmona ir sūnus – mirė nuo vėžio. Jo dukra, gimusi po karo 1948 metais, gyvena iki šiol.

Paminėtos pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo 70-osios metinės

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį paminėjo Antrąjį pasaulinį karą padėjusio užbaigti atominio bombardavimo Hirošimos mieste 70-ąsias metines, mūsų dienomis nesiliaujant ginčams, ar tas siaubingas sunaikinimas buvo pateisinamas.

Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba akimirksniu pražudė Hirošimoje dešimtis tūkstančių gyvybių. Daugybė kitų buvo siaubingai sužaloti ir patyrė lėtą kankinamą mirtį.

Ceremonijoje dalyvavo tą bombardavimą išgyvenę senyvo amžiaus žmonės, jų vaikai ir 100 šalių delegatai, kurių daugelis dėjo gėles prie kenotafo Taikos memorialiniame parke Hirošimos centre.

Ten atvyko Japonijos premjeras Shinzo Abe, JAV ambasadorė Caroline Kennedy ir valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolės reikalams Rose Gottemoeller – aukščiausio rango Vašingtono pareigūnė, kada nors dalyvavusi šioje kasmetinėje ceremonijoje.

„Esame vienintelė šalis, kada nors atakuota atomine bomba ... tad mūsų misija – kurti pasaulį be branduolinių ginklų, – Sh.Abe sakė klausytojams. – Mums buvo patikėta perduoti (žinią) apie branduolinių ginklų nežmoniškumą iš kartos į kartą ir peržengiant sienas.“

Premjeras pridūrė, kad jo šalis pasiūlys naują rezoliuciją, siūlančią uždrausti branduolinius ginklus, per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją vėliau šiais metais.

Šių metų Hirošimos atominio bombardavimo atminimo ceremonija buvo surengta likus vos kelioms dienoms iki vieno atominio reaktoriaus Japonijos pietuose planuojamo pakartotinio įjungimo. Ta atominė jėgainė taps pirmąja, vėl pradėsiančia veikti po visų reaktorių išjungimo, kurio priežastimi tapo cunamio sukelta Fukušimos elektrinės katastrofa 2011 metais.

Sh.Abe vyriausybė dėjo pastangas, kad reaktoriai būtų vėl įjungti, nors visuomenė tam griežtai priešinasi, baimindamasi, kad gali pasikartoti avarija, panaši į įvykusią Fukušimoje, kuri buvo didžiausias pasaulyje branduolinis incidentas nuo Černobylio elektrinės avarijos 1986 metais.

Nacionalistinių pažiūrų Sh.Abe namuose taip pat yra kritikuojamas dėl savo pastangų išplėsti pacifistinės Japonijos savigynos pajėgų vaidmenį. Jo pasiūlyti pakeitimai gali atverti galimybę siųsti japonų karius į kovos veiksmų zonas pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tie žingsniai vėl sužadino šurmulį, kai gynybos ministras Genas Nakatani trečiadienį pripažino, kad šiuo metu parlamento svarstomi nauji saugumo įstatymai teoriškai leistų Japonijai transportuoti sąjungininkams branduolinius ginklus. Tačiau ministras tuojau pat pridūrė, kad toks scenarijus labai mažai tikėtinas.

Ketvirtadienį Hirošimos meras Kazumi Matsui pareiškė, kad branduoliniai ginklai yra „absoliutus blogis“, ragindamas pasaulį visiems laikams jų atsikratyti.

„Dabar yra laikas imtis veiksmų“, – pabrėžė jis.

Amerikos bombonešis B-29, jo įgulos pavadintas „Enola Gay“, numetė atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kurios sprogimas pavertė Hirošimą branduoliniu pragaru, nusinešusiu apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Sprogimo epicentre beveik viskas buvo nušluota, nes atominio žybsnio temperatūra žemės paviršiuje siekė 4 000 laipsnių Celsijaus – pakankamai aukšta, kad išsilydytų plienas.

„Tai buvo baltas, sidabro spalvos žybsnis“, – Hirošimos bombardavimą išgyvenęs 90 metų Sunao Tsuboi pasakojo naujienų agentūrai AFP prieš ketvirtadienį surengtą atminimo ceremoniją.

„Nežinau, kodėl likau gyvas ir gyvenau taip ilgai. Juo daugiau apie tai galvoju ... juo skausmingiau tampa tai prisiminti“, – pridūrė jis.

Trys dienos po atominio sprogimo Hirošimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 80 tūkst. gyventojų.

Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Iki šiol reiškiamos įvairios nuomonės, ar tos dvi atakos yra pateisinamos.

Anot vienų istorikų, atominiai bombardavimai padėjo greičiau užbaigti karą, nes paspartino Japonijos kapituliaciją ir leido išvengti vėliau tais metais suplanuotos sausumos pajėgų invazijos, per kurią tikriausiai būtų žuvę dar milijonai žmonių.

Tuo tarpu kritikai atrėžia, kad tos atakos nebuvo būtinos karui užbaigti, nes Japonija jau artėjo prie neišvengiamo pralaimėjimo.

Visiškai slaptai sukurtų bombų numetimas buvo pasveikintas su dideliu entuziazmu karo išvargintoje Amerikoje, o praėjus 70 metų dauguma amerikiečių tebemano, kad buvo pasielgta tinkamai.

Vasarį atlikta Pew tyrimo centro apklausa rodo, kad 56 proc. amerikiečių laikosi pozicijos, jog atominių bombų numetimas ant Japonijos miestų yra pateisinamas. Tuo tarpu Japonijoje 79 proc. respondentų laikėsi priešingos nuomonės.

Vašingtonas, kuris po karo tapo artimu Tokijo sąjungininku, niekada nėra oficialiai atsiprašęs dėl tų bombardavimų.

2009 metais nutekinti diplomatiniai pranešimai rodo, kad Japonijos vyriausybė atmetė JAV atsiprašymo ir Amerikos prezidento Baracko Obamos apsilankymo Hirošimoje galimybę.