Kaip informuoja newsru.ua, šie žiniasklaidos leidiniai, remdamiesi informacija iš Kijevo, rašo, kad ginkluoti Vladimiro Putino šalininkai neva gauna konsultacinę pagalbą iš branduolinio ginklo srities rusų specialistų, kad ateityje panaudotų šias atliekas „purvinos bombos“ gamybai.
Iš SBU dokumentų neaišku, ar tie specialistai – privatūs asmenys, ar dirba valstybės tarnyboje, rašo „VVS-Ukraina“.
Kaip pabrėžia „Newsweek“, buvo neįmanoma gauti nepriklausomo dokumentų, kuriuos pateikė Ukrainos pusė, patvirtinimo.
„Purvina bomba“ – vienas iš radiologinio ginklo variantų. Ji sudaryta iš konteinerio su radioaktyviu izotopu ir sprogstamosios medžiagos užtaiso.
Patraukus užtaisą konteineris su izotopu sprogsta, o su smogiamąja banga radioaktyvi medžiaga pasklinda gana dideliu spinduliu.
Vakarų šalių specialiosios tarnybos nepatvirtino ir nepaneigė ukrainiečių kolegų informacijos.
„Rosatom“ pareiškė, kad jos specialistai nedirbo su Donecko bunkeriu.
Tačiau, kaip teigė straipsnio leidinyje „Times“ autorius Maxas Tuckeris, Rusijoje yra daug privačių bendrovių, kurios gali dirbti su radioaktyviomis atliekomis.
Na o vienas iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadų Eduardas Basurinas patvirtino, jog toks bunkeris yra separatistų kontroliuojamoje teritorijoje, bet neigė, kad iš jo imtos medžiagos gaminti branduolinius ginklus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), stebinti konfliktą Ukrainos Rytuose, pareiškė, kad organizacijai žinoma, jog Kijevas turi tokią informaciją.
Remdamasis savais šaltiniais, M. Tuckeris sako, kad ESBO ketina nusiųsti į Donecką savo branduolio ginklo srities specialistą, kuris patikrins bunkerį ir pasakys, ar iš jo buvo kas nors išgabenta, ar ne.
„Newsweek“ ir „Times“, remdamiesi savais diplomatiniais šaltiniais, rašo, kad šis klausimas buvo keliamas liepą Minske vykusiose kontaktinės grupės derybose.
Užsienio žiniasklaidos straipsniuose rašoma apie Donecke, labai arti fronto linijos esantį bunkerį. Jis pastatytas 1961 m.
Iki 1966 m. ten gabeno tarybinių tiriamųjų institutų, ligoninių ir gamybines radioaktyvias atliekas. Galiausiai bunkerį užblokavo.
Prasidėjus konfliktui už objektą buvo atsakinga Kijevo valstybinė įmonė „Radon“.
Jos vyriausiasis inžinierius Vladimiras Perevoznikas sako, kad 1967 m. dingo duomenys, kokios radioaktyvios atliekos laikomos bunkeryje.
M. Tuckerio teigimu, jame gali būti apie 11 tonų branduolinių atliekų.
2002 m. Valstybinis Ukrainos branduolinio reguliavimo komitetas atliko bunkerio patikrinimą ir rado jame labai didelį radiacijos lygį – iki 725,2 bekerelio.
„Newsweek“ rašo, kad 2011 m. Japonijos vyriausybė paskelbė, jog 200 bekerelių radiacijos lygis yra pavojingas žmogaus gyvybei.
„Newsweek“ korespondentas parodė iš SBU gautą informaciją E. Basurinui. Laikraštis rašo, kad šis pavadino dokumentą padirbtu.
Leidinyje akcentuojamas E. Basurino nenuoseklumas, kuris iš pradžių apskritai neigė bunkerio su radioaktyviomis atliekomis egzistavimo faktą, o paskui pareiškė, kad „visi žino“ apie jo egzistavimą dar nuo „Ukrainos laikų“.
Apie tai, kad prorusiškų separatistų pajėgos gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą konflikte Donbase 2015 m. vasarą pareiškė Ukrainos Gynybos ministerijai vadovavęs Valerijus Geletėjus.