Tokiam sprendimui pritartų net 47,7 proc. Ukrainos gyventojų. Tokie duomenys gauti Kijevo tarptautiniam sociologijos institutui atlikus viešosios nuomonės tyrimą. Tyrimo išvados skelbiamos ataskaitoje „Socialinė ir politinė situacija Ukrainoje: 2015 metų liepa“, skelbia newsru.com.
„Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad 47,7 proc. vyresnių nei 18 metų Ukrainos piliečių sutiktų rusų kalbai suteikti antrosios valstybinės kalbos statusą, 40,7 proc. atsisakytų prisijungimo prie NATO, 33,9 proc. atsisakytų narystės Europos Sąjungoje, 26,4 proc. sutiktų suteikti autonomiją „Donecko liaudies respublikai“ ir „Luhansko liaudies respublikai“, 33,3 proc. sutiktų galutinai atsisakyti Krymo, 28 proc. sutiktų prisijungti prie Muitų sąjungos, 24,7 proc. sutiktų amnestuoti separatistus, 21 proc. sutiktų su Ukrainos federalizacija, 18,7 proc. sutiktų pripažinti „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies respubliką“ nepriklausomomis valstybėmis, 15,3 proc. sutiktų visą Donbasą perduoti Rusijai, 5,8 proc. sutiktų Rusijai atiduoti visą Rytų ir Pietų Ukrainą palei Dniepro liniją“, – teigiama ataskaitoje.
Sociologų apklausoje dalyvavo 2044 respondentai iš 110 gyvenviečių visoje Ukrainoje. Luhansko ir Donecko srityse apklausa vyko tik Ukrainos pajėgų kontroliuojamose teritorijose. Skelbiama, kad apklausa buvo atlikta netrukus po įvykių Mukačevėje ir po to, kai Ukrainos parlamentas kreipėsi į šalies konstitucinį teismą dėl šalies valdžios decentralizavimo įstatymo pakeitimų projekto.
Ukrainos parlamentas įstatymą, kuriuo rusų kalba pripažįstama antrąja valstybine Ukrainos kalba, panaikino 2014 metų vasario pabaigoje, iš karto po to, kai iš šalies gėdingai paspruko tuometinis šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius. Tuo metu iš parlamento tribūnos netgi pasigirdo raginimų tuos, kurie kalba rusiškai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis oficialia statistika, beveik 40 proc. Ukrainos piliečių daugiausia bendrauja rusų kalba.