Pranešimo tekstą publikuoja JAV ambasada Ukrainoje, rašo newsru.com.
J. Bidenas „ryžtingai pasmerkė separatistų lyderių planus spalio 18 dieną surengti rinkimus, kurie tiesiogiai prieštarautų Minsko susitarimams ir Ukrainos įstatymams“, pažymi Baltieji rūmai.
Viceprezidentas taip pat „pasveikino, kad tęsiamas konstitucinių reformų procesas, kuris, kaip numatoma Minsko susitarimuose, turėtų pastebimai decentralizuoti valdžią“.
Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad pašnekovai aptarė padėtį Ukrainos rytuose ir išreiškė gilią užuojautą dėl civilių gyventojų žūties Šyrokynės kaime, kurį toliau apšaudo bendros „rusų ir separatistų jėgos“. Be to, A. Jaceniukas ir J. Bidenas „pasveikino Europos Sąjungos sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai iki 2016 metų sausio 31 dienos“.
Ekspertai: tai provokacija
Rusijos žiniasklaidoje skelbiama ekspertų nuomonė, kad šis separatistų sprendimas yra provokacija, kuria siekiama nutraukti Minsko susitarimus, penktadienį rašo „Zagolovki“.
„Nezavisimaja gazeta“ tokiame posūkyje įžvelgė praėjusio rudens įvykių pasikartojimą, kai Kijevas DLR ir „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) teritorijose rinkimus paskyrė 2014 metų gruodžio 7-ąją, o respublikų lyderiai juos surengė lapkričio 2-ąją. Tai nutraukė susitarimus, kurie buvo sudaryti Minske rugsėjo mėnesį. Laikraštis pažymi, kad šiuo atveju kyla grėsmė vasario mėnesį sudarytiems Minsko susitarimams.
Laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ Kijevo Tarptautinio demokratijos instituto direktorius Sergejus Taranas sakė, kad jei DLR ir LLR lyderiai surengs „kokius nors savus rinkimus, vadovaudamiesi atskiromis Ukrainos įstatymų normomis, jų rezultatų vis tiek niekas nepripažins“.
Pasak eksperto, kad rezultatai būtų pripažinti, pirmiausia reikia visiškai nutraukti kovos veiksmus, „išvesti iš šio regiono Rusijos pajėgas ir savanorius“, uždaryti sienas, atkurti Kijevo kontrolę Donbase ir užtikrinti, kad rinkimus stebėtų tarptautiniai stebėtojai.
Jo teigimu, separatistai šito daryti neketina, o tai reiškia, kad jie tik imituoja Minsko susitarimų įgyvendinimą ir jų nesilaikymu kaltina Kijevą.
Kijevo nuomone, separatistai siekia naujų susitarimų, „Minsko 3“, kuriuose Ukraina pripažintų DLR ir LLR ir suteiktų joms autonomiją su teise daryti įtaką strateginiams centrinės valdžios sprendimams. Ukrainos valdžia tokią įvykių plėtrą kategoriškai atmeta, rašo „Nezavisimaja gazeta“.
Kijeve kalbama, kad Ukraina gali sugriežtinti šių teritorijų blokadą. Tačiau karo ekspertai pažymi, kad toks planas neatsižvelgia į tai, kad separatistai gali pradėti puolimą, pažymima straipsnyje.
A. Zacharčenka sakė, kad spalio 18 dieną vyksiantys rinkimai bus surengti „Ukrainos įstatymų pagrindu ... kiek tai neprieštarauja konstitucijai ir įstatymams“ savavališkai paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“.
Rytų Ukrainos separatistai ir Kijevas nesutaria, kaip turi būti įgyvendinama taikos sutartis, kuri padedant Vokietijai ir Prancūzijai buvo pasirašyta vasarį Minske ir turi užbaigti jau 15 mėnesių besitęsiantį kruviną konfliktą.
Vadinamoji Minsko 2-oji sutartis reikalauja, kad konflikto šalys nedelsianti pradėtų konsultacijas dėl rinkimų, kurie gali būti surengti separatistų kontroliuojamos Donecko ir Luhansko sričių teritorijose iki šių metų pabaigos.
Ukrainos įstatymai sako, kad tokius rinkimus gali organizuoti tik Centrinė rinkimų komisija Kijeve, o ne patys separatistai.
Separatistai anksčiau taip pat grasino pašalinti iš postų bet kuriuos vietos pareigūnus, palaikančius Kijevo valdymą.
A.Zacharčenkos migloti komentarai, kaip planuojama surengti rinkimus, sulaukė atsargaus, bet daugiausiai neigiamo įvertinimo iš Vakarų šalių palaikomo Ukrainos prezidento.
„Manau, kad mėginimai surengti neteisėtus rinkimus, kurie neatitinka Ukrainos įstatymų ... prilygs įnirtingai Rusijos atakai prieš Minsko 2-ąją sutartį“, – prezidentas Petro Porošenka sakė lankydamasis Ukrainos vakariniame Lvovo mieste.
„Esu tikras, jog tai būtų neatsakinga ir sukeltų pragaištingų padarinių pastangoms deeskaluoti padėtį atskiruose (separatistų vadovaujamuose) rajonuose“ pramoniniame rytų regione, pridūrė P.Porošenka.
Prezidentas ankstesnę dieną pasiūlė konstitucijos pataisas, kuriose nėra įtvirtinta sukilėliams laikinai suteikta teisė į autonomiją pagal Baltarusijos sostinėje sudarytą susitarimą.
Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 6,5 tūkst. žmonių gyvybių. Padriki susirėmimai reguliariai tebevyksta palei 500 km ilgio ribą, skiriančią separatistų kontroliuojamas rytines teritorijas nuo likusios Ukrainos dalies.
