2014 metų Gazos konflikto tyrimo komisija paskelbė surinkusi „pakankamai informacijos“ ir „patikimų pareiškimų“, kad abi šalys darė karo nusikaltimus per konfliktą, nusinešusį daugiau nei 2 140 palestiniečių, daugiausia civilių gyventojų, ir 73 izraeliečių, daugiausia karių, gyvybių.
„Nuniokojimo mastas ir žmonių patirtos kančios Gazoje buvo „beprecedenčiai“ ir turės įtakos būsimoms kartoms“, – sakoma komisijos pirmininkės Niujorko teisėjos Mary McGowan Davis pranešime.
Ataskaitoje smerkiama „didžiulė apšaudymo galia“, kuri buvo naudojama Gazoje, Izraeliui surengus daugiau nei 6 tūkstančius aviacijos smūgių ir paleidus 50 tūkstančius artilerijos sviedinių per 51 dieną trukusią operaciją.
Vienas trečdalis konflikto civilių aukų buvo vaikai.
Palestiniečių ginkluotosios grupuotės į Izraelį paleido 4 881 raketą bei 1 753 šūvius iš salvinės ugnies sistemų ir nukovė šešis civilius gyventojus bei sužeidė mažiausiai 1600 kitų.
Ataskaitoje nurodoma, kad šimtai palestiniečių civilių, daugiausiai moterų ir vaikų, žuvo savo pačių namuose. Joje taip pat pateikiamas vieno Al Najjar šeimos nario, kuris per Izraelio tankų ataką Chan Jūnyse liepos 26 dieną neteko 19 savo artimųjų, liudijimas.
„Tą dieną mes mirėme visi, net tie, kurie išgyveno“, – sakė jis.
Remiantis ataskaitoje pateiktais duomenimis, praėjusią vasarą, sviediniams pataikius į gyvenamuosius namus, mažiausiai 142 šeimos neteko trijų arba daugiau savo šeimos narių.
„Tas faktas, kad Izraelis neatsisakė savo aviacijos smūgių taktikos net ir po to, kai jų skaudūs rezultatai civiliams tapo akivaizdūs, kelia klausimų, ar tai nebuvo platesnio masto politikos, kuriai bent jau nebyliai buvo pritarta aukščiausiuose vyriausybės sluoksniuose, dalis“, – nurodoma komisijos pareiškime.
Ataskaitoje taip pat smerkiamas padrikas tūkstančių raketų ir artilerijos sviedinių leidimas į Izraelio teritoriją, siekiant, iš pažiūros, įbauginti Izraelio civilius gyventojus.
Ši ataskaita turėjo būti paskelbta Žmogaus teisių tarybos kasmetinėje sesijoje kovą, tačiau tyrėjų darbas buvo užlaikytas, kai dėl Izraelio spaudimo atsistatydino tyrėjų vadovas.
Nepatenkintas Izraelis ragino nutraukti visą tyrimą tvirtindamas, kad jį atliekanti komisija ir ją suformavusi Žmogaus teisių taryba yra šališkai nusiteikusi prieš žydų valstybę.