Šis vizitas įvyks tuo metu, kai Vakarų šalių karinio aljanso aktyvumas, anot pareigūnų, yra labiausiai padidėjęs per kelis pastaruosius dešimtmečius.
„Šį mėnesį JAV ir NATO pasiekė didžiausią nuo Šaltojo karo mokymų ir pratybų operacijų tempą“, – penktadienį sakė vienas JAV gynybos pareigūnas.
Pasak jo, A.Carterio vizitas yra galimybė „pareikšti padėką“ už NATO šalių reakciją į Rusijos veiksmus, tačiau taip pat aptarti, „ką mums reikia toliau daryti“.
A.Carteris pirmadienį aplankys Vokietiją, o antradienį atvyks į Taliną, prieš išvykdamas į Belgiją, kur dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime. Šio formato NATO susitikimas A.Carteriui bus pirmasis nuo jo vadovavimo Pentagonui pradžios šių metų vasarį.
Viešėdamas Taline A.Carteris susitiks su Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrais, nurodė Pentagonas.
Visos trys Baltijos šalys ragina dislokuoti jų teritorijose nuolatines NATO pajėgas.
Tačiau NATO valstybės vengia sutikti su šiuo prašymu, nes pajėgų dislokavimas gali pažeisti santykių pagrindų su postkomunistine Rusija aktą, pagal kurį Aljansas yra įsipareigojęs kurti „tvarią ir inkliuzyvią taiką“.
Baltijos ir kitoms Rytų Europos šalims nerimaujant dėl Rusijos veiksmų, Vašingtonas perspėja ketinantis dislokuoti tame regione sunkiosios karinės technikos, o Maskva atsakė į tuos pranešimus, paskelbusi planus sustiprinti savo branduolinį arsenalą.
Minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad ta technika būtų naudojama JAV karių pratyboms šiame regione, nesureikšmindamas Kremliaus kaltinimų, kad NATO didina grėsmę prie Rusijos sienų.
„Ta technika šiuo metu skirta Vokietijai. Praeitais metais, per intensyvesnių pratybų Rytų Europoje laikotarpį, kėlėme sau klausimą, kuri vieta būtų optimali laikyti tai technikai, kad ji būtų veiksminga“, – pažymėjo JAV pareigūnas.
A.Carteris pirmadienį tikriausiai pasakys svarbią politinę kalbą Vokietioje, taip pat apsilankys tos šalies šiaurės vakariniame Miunsterio mieste kartu su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen, Nyderlandų gynybos vadove Jeanine Hennis-Plasschaert ir Norvegijos gynybos ministre Ine Eriksen Soereide.
Miunsteryje A.Carteris taip pat aplankys NATO laikinųjų jungtinių greitojo reagavimo pajėgų dalinį – 1-ąjį Vokietijos ir Nyderlandų korpusą.
Jungtinės Valstijos, kurios laiko Europoje beveik 65 tūkst. karių, nuolat ragina Europos šalis stiprinti kariuomenių integraciją ir didinti savo NATO indėlį. Vašingtonas taip pat pageidauja, kad būtų kuriama daugiau greitojo reagavimo pajėgų dalinių.
2014 metais tik trys Europos šalys (Estija, Graikija ir Didžioji Britanija) tenkino NATO reikalavimą, kad Aljanso narės gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Tačiau Londonas atrodo nusiteikęs mažinti savo indėlį ateinančiais metais, sako Tarptautinio strateginių studijų instituto analitikai.
Minėtas Pentagono pareigūnas gyrė Vokietiją už pastangas padidinti gynybos finansavimą bloke šiais metais, bet sakė, kad ši šalis, laikoma viena iš Aljanso lyderių, dar labiau padidintų savo indėlį.
„Norėtume paraginti juos daryti daugiau. Dabar yra istoriniai metais, (suteikiantys galimybę) tai padaryti“, – sakė pareigūnas.
Po vizito Estijoje ir Belgijoje A.Carteris penktadienį grįš į Vokietiją stebėti pratybų, kuriose dalyvaus daugiau negu 12 šalių kariai.
Ragina laikytis subalansuoto požiūrio dėl Rusijos agresijos
A. Carteris pareiškė, kad Amerikai ir NATO reikia „tvirto, bet subalansuoto“ požiūrio į Rusiją, ir sakė abejojantis, kad „į praeitį orientuotas“, agresyvus Maskvos elgesys galėtų pasikeisti, kol šaliai vadovauja Vladimiras Putinas.
Sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais per skrydį į Europą, Pentagono vadovas pažymėjo, kad jis negali būti tikras, jog V.Putinas pakeis kursą, todėl sąjungininkės turi laikytis dvipusės prieigos, kuri duoda naudos sprendžiant kai kuriuos klausimus su Rusija, ir tuo pat metu turi būti pasirengusios atgrasyti ir atsakyti į Maskvos agresiją.
„Jungtinės Valstijos tebepuoselėja viltį , kad Rusija, galbūt ne prie Vladimiro Putino, o kažkuriuo metu ateityje sugrįš prie kurso, vedančio į priekį, o ne orientuoto į praeitį“, - sakė A.Carteris prieš atvykdamas į Berlyną.
Vasarį Pentagono vadovu tapęs A.Carteris, kuris šią savaitę dalyvaus savo pirmajame Šiaurės Atlanto aljanso susitikime naujose pareigose, sakė, kad nori pristatyti subalansuotą Amerikos požiūrį, kuris apima ir Europos karinių pajėgumų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų stiprinimą.
A.Carteris ketina pasakyti kalbą Berlyne, iš kurio vyks į Taliną, o vėliau šią savaitę dalyvaus NATO šalių gynybos ministrų susitikime.
Svarbiausia visų jo numatytų diskusijų tema bus klausimas, kaip JAV ir NATO elgtis su Kremliumi po jo įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir jam toliau teikiant karinę paramą Ukrainos rytuose su vyriausybės pajėgomis kovojantiems separatistams.
Pasak A.Carterio, dienotvarkėje numatyta aptarti naują planą dėl NATO, kuri yra priversta reaguoti į Rusijos agresiją, tačiau turi atsižvelgti į svarbų Maskvos vaidmenį branduolinėse derybose su Iranu, kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir siekiant taikios politinės pereigos Sirijoje.
A.Carteris taip pat ketina su kolegomis aptarti JAV pasiūlymą pasiųsti į Europą pakankamai tankų, šarvuotųjų visureigių „Humvee“ ir kitos karinės technikos vienai brigadai aprūpinti.
Ši technika būtų naudojama pratyboms ir kitoms mokymų programoms, tačiau, svarbiausia, leistų NATO greičiau reaguoti į bet kokią krizę tame regione. Tokia idėja kaip viena iš karinių priemonių, skirtų padrąsinti sąjungininkes Rytų Europoje, svarstoma jau ne vieną mėnesį. A.Carteris dar turi duoti savo galutinį sutikimą ją įgyvendinti.
Paprastai brigadą sudaro apie 3 500 karių.
Pareigūnai nenurodė, kur keliautų ta karinė technika, tačiau esama ženklų, kad viena šalių galėtų būti Lenkija, kuri ribojasi su Rusija.
Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas praėjusią savaitę sakė, kad veda derybas su A.Carteriu dėl tos technikos dislokavimo Lenkijoje ir dar keturiose rytinėse NATO narėse.