Šis pasiūlymas buvo priimtas triuškinama dauguma – 78 balsais prieš 21. Už jį balsavo visi demokratų senatoriai ir 32 respublikonai.
Tarp tą teisės aktą palaikiusių respublikonų buvo vienas iš jo projekto pateikėjų Johnas McCainas, asmeniškai patyręs kankinimus, kai ilgiau negu penkerius metus buvo karo belaisvis po to, kai vykstant Vietnamo karui jo lėktuvas 1967 metais buvo numuštas virš Hanojaus.
„Ši pataisa suteikia didesnes garantijas, kad Jungtinės Valstijos niekada nebeis tuo tamsiu keliu, aukodama mūsų vertybes vardan trumpalaikių saugumo poreikių“, – sakė J.McCainas, jau daug metų pasisakantis, kad brutalių tardymų būtų atsisakyta.
Šis teisės aktas buvo priimtas kaip pataisa 2016 metų Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymui (National Defense Authorization Act, NDAA), kuris šiuo metu yra svarstomas Kongrese.
Senatas ir Atstovų Rūmai turėtų priimti platesnį teisės aktą dėl kankinimų uždraudimo, kad jis būtų pateiktas pasirašyti prezidentui Barackui Obamai, bet abejojama, ar tai pavyks padaryti.
Baltieji rūmai praeitą mėnesį sakė, kad B.Obama pagrasino blokuoti NDAA, nes jame numatoma pakeisti esminius administracijos prioritetus.
Senatorė Dianne Feinstein, vadovavusi ne vienerius metus vykdytam tyrimui dėl kankinimų praktikos ir praeitais metais paskelbusi sukrečiančia ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) naudoti brutalūs metodai, tokie kaip imituojamas skandinimas ir maitinimas prievarta per išeinamąją angą, taip pat buvo viena iš naujosios pataisos projekto teikėjų.
„Šiandienos balsavimas įpareigoja Senatą užtikrinti, kad niekada nebūtų grįžta į vadinamųjų sustiprintų tardymo metodų laikus ir kad prezidento Obamos įsakas (prieš kankinimus) turėtų būti paverstas įstatymu“, – pažymėjo D.Feinstein.
Jeigu ši pataisa įsigaliotų, ji „paliktų tardymus tik armijos karo lauko veiksmų vadovėlyje“, pridūrė ji.
Ji taip pat reikalautų sudaryti galimybę Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams lankyti JAV laikomus suimtuosius.