„Jeigu kas nors sukelia grėsmę mūsų teritorijoms, tuomet turime atitinkamai nukreipti mūsų ginkluotąsias pajėgas, šiuolaikines puolamąsias priemones į tas teritorijas, iš kurių kyla grėsmė mums“, – V.Putinas sakė Pamaskvėje per susitikimą su Suomijos vadovu Sauli Niinisto.
„Jeigu grėsmė kils iš kaimyninės valstybės, Rusija turės atitinkamai reaguoti ir vykdyti gynybos politiką tokiu būdu, kad neutralizuotų jai kylančią grėsmę“, – pridūrė Kremliaus vadovas.
„Būtent NATO eina prie mūsų sienų, o ne mes kur nors judame“, – pažymėjo Rusijos prezidentas, kai buvo paklaustas apie Maskvos ir Aljanso pastangas stiprinti savo karines pajėgas regione.
Vis dėlto jis pridūrė, kad apžvalgininkai neturėtų „neproporcingai išpūsti“ numanomos NATO grėsmės.
„Žinoma, mes viską analizuosime, atidžiai stebėsime. Kol kas nematau, kad verstų mus ypač nerimauti, – pažymėjo V.Putinas. – Visa tai daugiau politiniai signalai, nukreipti į Rusiją ir jos sąjungininkus.“
V. Putinas anksčiau antradienį sakė, kad Rusijos branduolinis arsenalas šiais metais buvo padidintas daugiau negu 40 tarpžemyninių balistinių raketų, o NATO tą žingsnį pasmerkė kaip „žvanginimą ginklais“.
NATO: Rusijos „žvanginimas branduoliniais ginklais“ yra pavojingas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad Rusijos planai papildyti savo arsenalą 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, apie kuriuos paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas yra dalis pavojingo Maskvos elgesio.
„Manau, kad tas pareiškimas ... tik patvirtina elgesio šabloną, kurį Rusija jau ilgokai naudoja“, – pridūrė jis.
V.Putinas anksčiau antradienį, dalyvaudamas karinės technikos parodos atidaryme netoli Maskvos, sakė, kad Rusija savo arsenalą papildys daugiau negu 40 tarpžemyninių balistinių raketų, kurios „bus pajėgios įveikti bet kokias, netgi techniškai pažangiausias priešraketinės gynybos sistemas“.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Rusija piktai reagavo į pranešimus, kad Jungtinės Valstijos planuoja dislokuoti sunkiąją ginkluotę Rytų Europoje, smarkiai padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl konflikto Ukrainoje.
NATO lyderiai per viršūnių susitikimą pernai rugsėjį susitarė padidinti išlaidas gynybai ir sukurti naujas itin greito reagavimo pajėgas, kurios turėtų atgrasyti bet kokius Rusijos veiksmus prieš sunerimusias Aljanso nares Rytų Europoje, kurios anksčiau priklausė Maskvos įtakos zonai.
J.Stoltenbergas, kuris ateinančią savaitę pirmininkaus NATO gynybos ministrų susitikimui Briuselyje, teisino Aljanso planus iš anksto dislokuoti sunkiąją ginkluotę, bet konkrečiai nekomentavo pranešimų apie JAV planus.
NATO veiksmai yra „proporcingi, gynybiniai ir visiškai atitinkantys mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, pabrėžė jis.
„Mes reaguojame ir turime reaguoti į vis labiau kategorišką Rusiją“, – pridūrė Aljanso vadovas.
JAV susirūpinusios
Jungtinės Valstijos antradienį išsakė susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadų šiais metais sustiprinti Maskvos branduolinį arsenalą daugiau negu 40 tarpžemyninių balistinių raketų, sakydamas, kad toks sprendimas būtų „žingsnis atgal“.
J.Kerry turėjo omenyje 1991 metų liepą JAV ir tuometės Sovietų Sąjungos pasirašytą sutartį, numatančią sumažinti abiejų šalių branduolinius arsenalus.
Valstybės sekretorius balandį nurodė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios surengti naujas derybas su Rusija dėl papildomo strateginės branduolinės ginkluotės mažinimo, kad arsenalai taptų mažesni negu numatyti 2011 metais atnaujintoje START sutartyje.
Ta sutartis jau reikšmingai sumažino tarpžemyninių balistinių raketų, kurias šalys gali laikyti savo teritorijose, skaičių.
„Vykdėme milžiniško masto bendradarbiavimą nuo 10-o dešimtmečio naikinant branduolinius ginklus, kurie buvo buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose. Ir niekas nenori pamatyti mus žengiančius atgal“, – J.Kerry sakė antradienį.
„Manau, niekas nenori, kad grįžtume į savotišką šaltojo karo būklę“, – pridūrė jis.
V.Putino pareiškimas nuskambėjo po to, kai žiniasklaida pranešė apie JAV planus dislokuoti sunkiosios ginkluotės Rytų Europos šalyse.
Toks žingsnis yra svarstomas, kai dėl konflikto Ukrainoje tarp Rusijos ir Vakarų šalių tvyro didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos įtampa.