Rytų Ukrainoje vykdydamas slaptą karą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudarė sandorį su pačiu velniu, sako analitikas.
Rusijos prezidento papirkti nusikaltėliai, bedarbiai ir samdiniai pradėjo organizuoti neramumus Donbase. V. Putinas pasinaudojo vadinamojo „karo svetimomis rankomis“ strategija, tačiau viskas baigėsi visai ne taip, kaip jis tikėjosi – separatistų ir nusikaltėlių vadai Rytų Ukrainoje patys pradėjo kelti reikalavimus ir daryti spaudimą.
Tokia situacija Maskvai kelia nemenką grėsmę – atsirado realus pavojus prarasti tikrąją situacijos kontrolę. Turima informacijos, kad veiksmams Donbase buvo renkami keturių kategorijų žmonės: vietos nusikaltėliai, bedarbiai, gyvenantys Rytų Ukrainos „visuomenės užribyje“, politiniai ekstremistai iš Rusijos, įskaitant ir kazokus, ir pastovios gyvenamosios vietos neturintys savanoriai, prieš tai kovoję Čečėnijoje, Šiaurės Osetijoje, Padniestrėje ir kitur.
Jie buvo apmokyti ir aprūpinti šiuolaikiniais ginklais, jiems talkino specialiųjų pajėgų Rusijos kariai. Būtent šios pajėgos šiuo metu sudaro „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ „armijų“ pagrindą.
Šiose separatistinėse teritorijose veikia puikiai išvystytas ginkluotų nusikaltėlių tinklas, kurio lyderių vaidmuo politikoje itin svarbus. Be to, oficialiai jie įvardijami kaip „valdžia“, nors neoficialiai visi puikiai žino, kad jie – paprasčiausi nusikaltėlių vadeivos.
Būtent šie žmonės nustūmė į šalį „prorusišką elitą“, kurio vaidmuo, Ukrainai 1991 metais paskelbus nepriklausomybę, buvo itin svarbus. Maža to, kaip pažymi apžvalgininkas, V. Putinas Ukrainoje bando pritaikyti schemą, kurią Rusija prieš dešimt metų sėkmingai įgyvendino Čečėnijoje.
Rusijos valdžia Ramzaną Kadyrovą pavertė separatistų prezidentu. Čečėnijos pasipriešinimas buvo sėkmingai palaužtas. Dabar Kremlius tą pačią politiką bando pakartoti Rytų Ukrainoje – siekia tokių pačių rezultatų.
Nors „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ lyderiai kliaujasi Rusijos palaikymu ir parama ginklais, jie išlaiko ir šiokią tokią finansinę nepriklausomybę, kuri suteikia drąsos ir galimybių žaisti savą žaidimą.
Jie prekiauja ginklais, narkotikais ir alkoholiu, ima pinigus kontrolės postuose keliuose. Donbase savinasi ir reketuoja vietos verslus, užima namus, kuriuos likimo valiai palieka dėl nesibaigiančio konflikto bėgantys vietiniai. Remiantis oficialia statistika, pateikta gegužę, Ukrainos viduje gyvenamąją vietą pastaruoju metu pakeitė daugiau nei 1,3 mln. žmonių.
Didžiausias judėjimas fiksuojamas rytinėse šalies teritorijose. Be to, yra duomenų, kad šiuo metu galimybės gauti leidimą gyventi Rusijoje ieško net 700 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
Skelbiama, kad šiuo metu į Rusiją kartu su pabėgėliais sparčiai keliasi ir nusikalstamumas, nes separatistai sieną kerta kada ir kur panorėję. Rusijos Rostovo sritis, kuri įvardijama kaip Rusijos remiamų separatistų placdarmas, pastaruoju metu fiksuoja pastebimą nusikaltimų skaičiaus augimą – per pirmuosius keturis 2015 metų mėnesius minėtoje teritorijoje nusikalstamumas ūgtelėjo daugiau nei 23 proc.
Faktas, kad prie sienos su Ukraina telkiasi vis gausesnės nusikaltėlių ir ginkluotų žmonių pajėgos, pradeda nebepatikti Rusijos specialiosioms tarnyboms, įpratusioms veikti taikant itin griežtą subordinacijos sistemą.
Yra įtarimų, kad būtent Rusijos specialiosios tarnybos yra susijusios su keliomis vietos nusikaltėlių vadeivų (tų, kurie pastaruoju metu jiems kėlė nemenką galvos skausmą) mirtimis.
Visai neseniai buvo nužudytas Aleksejus Mozgovojus – vieno iš separatistų batalionų Luhanske vadas. Prieš mirtį jis užsitraukė vietos separatistų lyderių nemalonę, atsisakęs prisidėti prie stambaus separatistinio regiono, pavadinimu „Novorosija“, kūrimo.
V. Putinui karas Ukrainoje užtraukė sankcijų naštą, suteikė tarptautinio atstumtojo statusą ir padovanojo rimtų ekonomikos problemų. Karas kaip reikiant destabilizavo situaciją Donbase, šiuo metu kontroliuojamame separatistų.
„Kitaip tariant, karas Ukrainoje slysta iš V. Putino rankų“, – reziumuoja straipsnio autorius.