Čečėnų pareigūnai sako, jog tai netiesa. Tačiau naujienų portalas „Kavkazkij uzel“ kalbino čečėnų mokytojus, medikus ir policininkus, o šie patvirtino, kad dalį jų atlyginimo kas mėnesį nuskaičiuoja, rferl.org.
Rusijos dienraštis „Kommersant“ taip pat tyrė ryšius tarp A. Kadyrovo fondo ir įvairių R. Kadyrovo motinos Aymani ar jo partnerių įmonių.
Kaip teigiama filme „Šeima“, iš dirbančiųjų biudžeto sektoriuje atlyginimų kas mėnesį nuskaičiuojama mažiausiai 10 proc. atlyginimo, iš privačių įmonių darbuotojų – iki trečdalio, o iš verslininkų – iki 50 proc. uždarbio į fondą.
Visa tokiais būdais gaunama suma (nuo kurios neatskaičiuojami mokesčiai) kas mėnesį sudaro 3–4 milijardus rublių (0,05–0,06 mlrd. Eur). O įplaukos į Čečėnijos 2015 m. biudžetą sudaro 57 mlrd. rublių (0,91 mlrd. Eur), įskaitant apie 20 mlrd. rublių (0,32 mlrd. Eur) subsidijų iš federalinės vyriausybės.
Be nuolatinio atlyginimo nuskaičiavimo iš darbuotojų kartais reikalaujama „aukoti“ lėšų.
Viena mokytoja pasakojo, kad pernai visi mokytojai turėjo paaukoti po 500 rublių (8 eurai) naujam žaidėjui „Terek“ futbolo komandai.
Kita mokytoja pasakojo, kad ji su kolegomis yra nuolat spaudžiami pirkti bilietus į įvairius aukšto lygio renginius, o 2014 m. – kas ketvirtį sumokėti 250 rublių (4 eurai) už įvairių laikraščių prenumeratą, nors tų laikraščių kartais net negaudavo. Nesutikusiems mokėti reikalaujamos sumos grėsė atleidimas.
„Kavkazkij uzel“ cituoja valdininkus ir teisininkus, kurie neigia kasmėnesinį atlyginimų nuskaičiavimą ir tvirtina, kad darbuotojai aukoja pinigų laisva valia.
Rašoma, kad trečdalis biudžeto sektoriaus darbuotojų (įskaitant medikus, policininkus) atlyginimų nuskaičiuoja vadovų reikalavimu, iš kurių pačių reikalaujama kas mėnesį sumokėti tam tikrą sumą ministerijai, kuri juos pasamdė. Dalis šių lėšų mokama asmeniškai R. Kadyrovui.
Platus veiklos spektras
Ahmado Kadyrovo fondą įsteigė 2004 m. birželį, praėjus beveik dviem mėnesiams po jo mirties.
„Kommersant“ šį fondą vadina viena neskaidriausių nevyriausybinių organizacijų Rusijos Federacijoje. Fonde niekada nebuvo atliktas auditas, jam negalioja reikalavimas nevyriausybinėms organizacijoms, gaunančioms per metus 3 mln. rublių (47,7 tūkst. eurų) pateikti sąskaitas Federalinei Teisingumo ministerijai (Teisingumo ministerijos atstovas teigė, kad A. Kadyrovo fondas nesiunčia ataskaitų, nes spausdinamos Čečėnijos žiniasklaidoje, bet tai netiesa).
Pranešama, kad fondo balansas 2012 m. buvo 916 mln. rublių (14,5 mln. eurų), o 2013 m. – 1,45 mlrd. rublių (23 mln. eurų).
Skelbiama, kad fondo paskirtis – „teikti paramą piliečiams, kuriems jos reikia, ir kurti darbo vietas.
Pavyzdžiui, fondas finansavo namų statybas šimtams šeimų, kurios skurdo po 1999–2000 karo, taip pat nupirko įrangos respublikos ligoninėms.
Na o realybėje fondo veikla yra žymiai įvairesnė, išeinanti ne tik už Čečėnijos, bet ir už Šiaurės Kaukazo ribų.
Didžiausias dėmesys skiriamas regionui: A. Kadyrovo fondas finansavo didžiulės mečetės statybas Grozno centre, keturių Korano mokyklų statybas ir islamo medicinos centro statyba. Taip pat finansavo mečetės Tomske atnaujinimą, kuris kainavo 65 mln. rublių (1 mln. eurų). Fondas netgi finansavo tūkstančių piligrimų iš Šiaurės Kaukazo kelionę. Jis netgi siuntė humanitarinės pagalbos į Somalį ir į Donbaso regioną Ukrainoje.
Tačiau kai kurių išlaidų labdara nepavadinsi. Filme teigiama, kad fondas sumokėjo milijonus dolerių Vakarų garsenybėms, kad šios atvyktų į R. Kadyrovo gimtadienio šventimą 2011 m.
Na o neseniai, siekdamas pristatyti 16 „Harley Davidson“ baikerių „Naktinių vilkų“ atšakai Čečėnijoje, R. Kadyrovas pats paėmė paskolą.
Na o iš čečėnų atlyginimų išskaičiuojamų pinigų akivaizdžiai nepakanka įvairiai fondo veiklai finansuoti. „Kommersant“ išsiaiškino, kad A. Kadyrovo fondui priklauso didelė statybų bendrovė „Megastroyinvest“. O šiai bendrovei priklauso 50 proc. akcijų įmonėje „Kolizei“, per kurią plaukia didžioji dalis „paramos“ į fondą. Įmonei „Kolizei“ priklauso sporto kompleksas Grozne, tai viena iš nedaugelio organizacijų Čečėnijoje, kurioms leidžiama pardavinėti alkoholį.
Rusijos dienraštis cituoja organizacijos „Komanda-29“ (kovojančios už žodžio laisvę) vadovą Ivaną Pavlovą, kuris sako, kad nors labdaringai organizacijai nelegalu steigti komercines struktūras, jis pirmą kartą mato, kad tai būtų daroma tokiu mastu.
