„DLR“ separatistai 20:35 vėl bandė atnaujinti Marjinkos apšaudymą, leidiniui „Ukrainska pravda“ papasakojo Bendrojo kontrolės ir koordinacijos centro atstovas spaudai Ruslanas Semeniukas. „Apytikriai 20:35 atsinaujino artilerinis apšaudymas iš neteisėtų ginkluotų grupuočių pusės. Buvo įvykdyta apie 10 apšaudymų iš 122 mm kalibro artilerijos, taip pat iš tankų“, – pranešė R. Semeniukas.

„Grupė, kuriai vadovavo Taranas (Ukrainos Bendrojo kontrolės ir koordinacijos centro vadovas, generolas-majoras), stebėjo šiuos apšaudymus. Todėl Taranas susisiekė su Rusijos pusės atstovais ir pranešė apie atnaujintus apšaudymus Marjinkoje. Rusija savo ruožtu susisiekė su neteisėtomis ginkluotomis grupuotėmis ir apšaudymai baigėsi, – pasakė jis. – Laiku įsikišus Bendrajam kontrolės ir koordinacijos centrui, pavyko užkirsti kelią konflikto plėtrai“, – pridūrė R. Semeniukas. 

Ukrainos prezidento patarėjas Jurijus Biriukovas savo ruožtu pranešė, kad Marjinkos rajone trečiadienį per mūšius žuvo 3 ir buvo sužeisti 38 Ukrainos kariai. „Iš operatyvios ataskaitos 21:00: 3 žuvo, 38 sužeisti, sunaikintas 1 GAZ-66 ir 2 UAZ-452“, – rašė jis savo paskyroje „Facebook“ svetainėje trečiadienį vakare. 

Taip pat J. Biriukovas pranešė, kad šiuo metu ATO zonoje yra daugiausiai karių per visą ATO egzistavimo laiką.

Panaudoti ginklai, kuriuos draudžia Minsko susitarimas

Jis pabrėžė, kad padėtis stabilizavosi iškart po to, kai Generalinio štabo viršininkas gavo direktyvą panaudoti ginklus, kurių pagal Minsko sutartis nebuvo leidžiama naudoti atsakomosioms atakoms.

 „Mes atsakydavome taikydami viską, kas leidžiama pagal Minsko sutartis, kelis kartus nepanaudojome ginkluotės, kurios negalima naudoti. Generalinio štabo viršininkas gavo iš vyriausiojo kariuomenės vado direktyvą, kuri tuo atveju, jei padėtis nebūtų stabilizuota, leido naudoti tą ginkluotę, kurią naudoti draudžiama. Dėl keisto sutapimo, padėtis iškart stabilizavosi“, – pabrėžė J. Biriukovas.

JAV: dėl padėties Donbase tiesiogiai kalta Rusija

Oficiali Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamento atstovė Marie Harf pareiškė, kad  JAV vadovybė dėl situacijos, kuri susiklostė Rytų Ukrainoje, tiesiogiai kaltina Rusiją, praneša ZN.ua.


„Dėl to, kas vyksta, kalta Rusija“, – pareiškė ji per susitikimą. M. Harf išreiškė nuogąstavimus dėl atakų, kurias, JAV nuomone, rengia separatistai. Ji taip pat pabrėžė, kad dėl tokios situacijos gali būti griežtinamos sankcijos Rusijai.

Anksčiau JAV Valstybės departamento atstovė pareiškė, kad Rusija daro spaudimą Rytų partnerystės šalims.

Primename, kad gegužės 3 rytą bataliono „Kijev-1“ vadas Jevhenas Dejdejus pranešė apie separatistų atakuojamas ATO pozicijas Krasnohorivkos ir Marjinkos rajonuose Donecko srityje. „4:50 prasidėjo stiprus artilerinis apšaudymas. Yra sužeistų. Krasnohorivla ir Marjinka dega. Per visą liniją vyksta įnirtingi mūšiai. Separatistai bando prasiveržti“, – parašė jis trečiadienį savo paskyroje „Facebook“ tinkle. Per apšaudymą sužeisti trys taikūs gyventojai. Sužeistų karių skaičius pagal įvairius duomenis yra 25-30 žmonių. Vėliau Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Rusija „davė nurodymus savo teroristams pradėti karinę operaciją“ šalies rytuose.

Spėja, kad skaudžių nuostolių patyrė abi pusės

BBC žurnalistas Tomas Burridge‘as, šiuo metu esantis netoliese Ukrainos Donecko srities Marjinkos miesto, praneša, kad aplink visą miestą vyksta intensyvūs mūšiai. Per Marjinką veda pagrindinis Ukrainos pajėgų kelias į separatistų kontroliuojamas teritorijas.

Žurnalisto teigimu, visą trečiadienio, birželio 3 dienos popietę, griaudėjo artilerija. Horizonte į dangų kilo juodi dūmai.

T. Burridge‘as pasakoja tris kartus matęs, kaip Ukrainos pajėgos separatistų pajėgas apšaudė iš raketų sistemų „Grad“. Ukrainos pajėgos teigia, kad „Grad“ sistemas naudoja ir separatistai, nors, remiantis Minsko susitarimais, šalia fronto linijos tai daryti draudžiama, rašo BBC.

Kiek žmonių galėjo žūti per naujausius susirėmimus, kol kas neaišku, tačiau galima spėti, kad skaudžių nuostolių patyrė abi konflikto pusės.

Tiksliai nežinoma, kas šiuo metu kontroliuoja Marjinkos miestą. Jeigu miestas atsidūrė separatistų rankose, tai gali būti vienas iš reikšmingiausių jų laimėjimų po Debalcevės perėmimo.

Trečiadienį prasiveržusi agresija nuvylė Prancūzijos ir Vokietijos lyderius, kurie tarpininkauja Rusijai ir Ukrainai ieškant abiem pusėms priimtino taikos susitarimo.

Žurnalistų duomenimis, Ukrainos pajėgų pozicijas Marjinkoje puolė maždaug tūkstantis separatistų. Jiems Ukrainos kariai priešinasi artilerija. Separatistų lyderiai teigia, kad už konflikto eskalavimą atsakingos Ukrainos pajėgos.

„Tai vietinė Kijevo provokacija, bandymas įsiveržti į „Donecko liaudies respubliką“, padaryti tai iš Marjinkos pusės. Tai vietiniai, o ne didelio masto susirėmimai“, – Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ cituoja separatistų gynybos ministro pavaduotoją Eduardą Basuriną.

Separatistai skelbia, kad per susirėmimus sužeista nemažai jų žmonių. 

Strategiškai svarbus miestas

Marjinka – strategiškai svarbus miestas prie vieno iš pagrindinių kelių, per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai nukentėjęs per susirėmimus.

Separatistai Ukrainos pajėgas kaltina iš mieste įsirengtų pozicijų nuolat apšaudant Donecką, ką Ukrainos kariuomenė primygtinai neigia.

Nepaisant Minske pasiektų trapių paliaubų, separatistų lyderiai tvirtina norintys iš Ukrainos pajėgų perimti dalies Donecko ir Luhansko regionų kontrolę.