Jau dvi savaites nesiliaujant protestams, policija sutelkta prie Kongreso ir vyriausybės pastatų. Antradienį čia būta susirėmimų tarp minios ir policijos, kuri panaudojo ašarines dujas prieš sprogmenis nešančius ekstremistus. Trečiadienį susirėmimų čia išvengta.

Bankų, kavinių, restoranų langai užkalami fanera, kaimynai tariasi, kaip apsaugoti savo turtą.

"Mes net svarstome, ar nereikėtų ant jų pilti verdantį vandenį, kad nelįstų prie namų", - aiškino 43 metų namų šeimininkė Silvija Paredes (Silvia Paredes), kuri pasiryžusi apginti vaisių ir duonos pardavėjus nuo šimtų karingai nusiteikusių indėnų, atvykusių iš Ačiakačio miesto.

"Kuo esi baltesnis, to didesnė tikimybė, kad tave užpuls", - sakė 63 metų ekonomistas Edgaras Gusmanas (Edgar Guzman), kuriam indėnai antradienį nuplėšė kaklaraištį.

Kare tarp Bolivijos turtingųjų ir beturčių tūkstančiai vargingai gyvenančių vietinių indėnų norėtų gauti išeivių iš Europos valdomų šalies turtų dalį.

Valstiečiai laiko užblokavę pagrindinius kelius, einančius į sostinę ir tarptautinį oro uostą.

Vargšai, prie kurių vėliau prisidėjo ir vidurinės klasės gyventojai, 2003 metais nuvertė tuometinį prezidentą Gonsalą Sančesą de Losadą (Gonzalo Sanchez de Lozada), kai šis ketino parduoti šalies gamtinių dujų pramonę užsieniečiams. Perversmo metu žuvo apie 70 žmonių.

Dabar jie puola ir savo iškeltą prezidentą Karlosą Mesą (Carlos Mesa), kuris mėgina rasti išeitį iš aklavietės, į kurią šalį įvarė protestai, paralyžiavę 700 tūkstančių gyventojų turinčią sostinę.

K. Mesą spaudžia rytinių provincijų verslo elitas - ten slūgso pagrindiniai Bolivijos naftos ir dujų ištekliai. Šis regionas siekia autonomijos.

Turingiausiame rytiniame šalies mieste Santa Kruse protestavę valstiečiai susidūrė su autonomijos šalininkų jaunimo minia ir buvo priversti trauktis.

Romos katalikų bažnyčia ragina politikus ir protestuojančiųjų vadovus "pakeisti savo elgseną ir ieškoti taikių sprendimų".