Kaip nurodoma, per neeilinį plenarinį posėdį už jį balsavo 55 deputatai. Prieš R.Vėjuonį balsavo 42 deputatai, o vienas balsalapis buvo pripažintas sugadintu.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.

1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

R.Vėjuonis Seime dirbo dvi kadencijas.

Per penkis balsavimus, kurie parlamente vyko nuo ryto, anksčiau iš kovos turėjo pasitraukti trys R.Vėjuonio varžovai - 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.

100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.

Postą paliekantis centristas Andris Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Sieks, kad visos institucijos taptų viena komanda

R. Vėjuonis trečiadienį vakare kreipdamasis į Seimą po paskutinio balsavimo, per kurį jis buvo išrinktas naujuoju šalies lyderiu, pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.

R.Vėjuonis, kuris iki šiol vadovavo Gynybos ministerijai, padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.

Išrinktasis prezidentas sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.

„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, - po slapto balsavimo sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.

Kaip jau buvo pranešta per penktąjį balsavimą Seimas R.Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, išrinko 56 balsais prieš 42.

Centristė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.

„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, - pridūrė ji.

R. Vėjuonis ketverių metų kadencijai pakeis prezidento poste centristą Andrį Bėrzinį, kuris pareigas pradėjo eiti 2011 metais.

Rinkimų išvakarėse R. Vėjuonis pareiškė,kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.

Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.

„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.

R. Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Ryga suinteresuota konstruktyviu bendradarbiavimu su Rusija

Trečiadienį išrinktas naujasis Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis per spaudos konferenciją sakė, kad Ryga suinteresuota konstruktyviu bendradarbiavimu su Rusija.

„Tačiau bet koks bendradarbiavimas turi dvi puses. Jei viena pusių reguliariai pažeidinėja tarptautinės teisės normas, remia arba dalyvauja įvairiose karinio pobūdžio operacijose Ukrainos teritorijoje, gaila, tačiau tada konstruktyvaus dialogo su tokia šalimi neįmanoma vesti. Tačiau jei bus visiškai įgyvendinami Minsko susitarimai, jei ugnis Ukrainoje bus nutraukta, jei santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos pagerės, jei Latvija kartu su kitomis šalimis bus pasiryžusios pradėti vesti konstruktyvų dialogą su Rusija, tada aš, žinoma, kad šį dialogą palaikysiu“, – kalbėjo naujasis Latvijos vadovas R. Vėjuonis.

Trečiadienį susumavus Latvijos Seime surengto penktojo šalies prezidento rinkimų rato rezultatus, paaiškėjo, kad naujuoju šalies vadovu tapo Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjungos iškeltas kandidatas, Latvijos gynybos ministras R. Vėjuonis. Jis surinko 55 parlamentarų balsus.

R. Vėjuonis Latvijos vadovo poste pakeis dabartinį šalies prezidentą Andrį Bėrzinį, kurio kadencija baigiasi liepos 7-ąją.

Latvijos Seimas renka naują valstybės vadovą
Premjerė: Latvijoje Nacionalinio aljanso parama Levitui neišklibins valdančiosios koalicijosTa aplinkybė, kad Nacionalinis aljansas lemiamame balsavime už Latvijos prezidentą pasirinko Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą, neišklibins valdančiosios koalicijos, pareiškė trečiadienį interviu Latvijos televizijai premjerė Laimduota Straujuma.Premjerė šiuo klausimu tarėsi su šios partijos deputatais Seime, – jie paaiškino, kad Nacionalinis aljansas pažadėjo palaikyti E.Levitą, jeigu jis bus pasirengęs balotiruotis kitame prezidento rinkimų rate.„Dabar sunku pasakyti, kas už ką balsavo“, – pažymėjo L.Straujuma.Kaip jau buvo skelbta, Latvijos Seimas per penktąjį balsavimą naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.Nacionalinio aljanso frakcijos lyderis Raivis Dzintaras po frakcijos posėdžio trečiadienį sakė, kad lemiamame balsavime Nacionalinis aljansas balsuos prieš R.Vėjuonio išrinkimą prezidentu.Per ketvirtąjį balsavimą už R.Vėjuonį balsavo 46 deputatai, o už jo varžovą – Europos Teisingumo Teismo teisėją E.Levitą, kurį iškėlė Nacionalinis aljansas, – 26 Seimo nariai.
A. Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad naujas šalies vadovas buvo išrinktas per vieną dienąKadenciją baigiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad Seimui naują šalies vadovą pavyko išrinkti per vieną dieną, trečiadienį vakare pranešė jo atstovė spaudai Lyga Krapаnė.Atstovė nurodė, kad A.Bėrzinis paskambino telefonu išrinktajam prezidentui Raimondui Vėjuoniui ir pasveikino jį su išrinkimu.„Prezidentas palinkėjo Vėjuoniui daug ištvermės, nes iš savo patirties žino, kad einant šias pareigas jos reikia labai daug“, – pridūrė L.Krapаnė.
Latvijos prezidentu išrinktas gynybos ministras R. Vėjuonis
Nacionalinis aljansas balsuos prieš R. Vėjuonio kandidatūrą Latvijos valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas per paskutinį balsavimą Seime dėl naujo šalies prezidento balsuos prieš gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, žurnalistams trečiadienį pranešė jo frakcijos lyderis Raivis Dzintaras.Prieš R.Vėjuonį taip pat turėtų balsuoti Latvijos opozicinė kairiojo sparno partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kuri anksčiau buvo pranešusi, kad jos frakcijos nariai balsuos prieš visus kandidatus į valstybės vadovo postą.Be to, po savo kandidato Sergejaus Dolgopolovo, kuris pralaimėjo per trečiąjį balsavimą, pasitraukimo R.Vėjuonis negali tikėtis nei opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“, nei opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA), kurių kandidatą Martinį Buondarą taip pat lydėjo nesėkmė, balsų.
Kovos tik R. VėjuonisLatvijos Seime po ketvirtojo balsavimo kovoti dėl teisės tapti nauju šalies prezidentu liko tik vienas kandidatas - gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.Kaip nurodo šaltiniai parlamente, už R.Vėjuonį balsavo 46 deputatai, o už jo varžovą - Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, - 26 Seimo nariai.Prieš abu kandidatus balsavo 26 deputatai.Kadangi E.Levitas surinko mažiau balsų, jis tolesniame balsavime nebedalyvaus.Paskutiniame - penktajame balsavime Seimo nariai dabar balsuos tik dėl R.Vėjuonio kandidatūros.Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą.
Ir trečias balsavimas  – nesėkmingas Latvijos Seime per trečiąjį balsavimą nė vienam iš likusių trijų kandidatų į prezidento postą nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.Iš tolesnės rinkimų kovos pasitraukė opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ iškeltas kandidatas Sergejus Dolgopolovas, gavęs mažiausiai balsų.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per trečiąjį balsavimą vėl surinko daugiausiai balsų - 35.Valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas gavo 26 balsus.S.Dolgopolovas, kurio partija turi didžiausią frakciją Seime, per balsavimą surinko 23 balsus ir į kitą turą nepateko.Per trečiąjį balsavimą 12 parlamentarų balsavo prieš visus kandidatus, o du balsalapiai buvo sugadinti.Po dviejų balsavimų iš prezidento rinkimų kovos pasitraukė opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) iškeltas kandidatas Martinis Buondaras, surinkęs 7 balsus.Kitame rinkimų ture varžysis tik R.Vėjuonis ir E.Levitas.
Iškritus M. Buondarui, jo partija nepalaikys nė vieno kandidatoIš kovos dėl Latvijos prezidento posto iškritus opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) kandidatui Martiniui Buondarui, šios partijos frakcijos Seime nariai kituose rinkimų turuose balsuos prieš visus kandidatus, BNS sakė LRA frakcijos narys Artusas Kaiminis.Per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.M.Buondaras gavo mažiausiai - 7 balsus, todėl turi pasitraukti iš rinkimų kovos.Kitame rinkimų ture varžysis gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, pirmajame ture gavęs 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, surinkęs 25 balsus, ir parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“, gavęs 24 balsus.
Per pakartotinį balsavimą naujojo prezidento neišrinko Latvijos Seime trečiadienį ir per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, vėl gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas - 25, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ - 24, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras - 7 balsus.Iš viso galiojančiais pripažinti 96 balsalapiai, trys biuleteniai buvo sugadinti. Šeši parlamentarai balsavo prieš visus kandidatus.Latvijos opozicinė kairiojo sparno partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL) anksčiau buvo pranešusi, kad jos frakcijos nariai balsuos prieš visus kandidatus į valstybės vadovo postą.Kadangi M.Buondaras surinko mažiausiai balsų, jis turi pasitraukti iš rinkimų kovos.Antrajame rinkimų ture varžysis R.Vėjuonis, E.Levitas ir S.Dolgopolovas.
Apklausa: beveik trys ketvirtadaliai latvių pasisako už tiesioginius prezidento rinkimusDidžioji dauguma latvių - 70 proc. - mano, kad valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai, rodo naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS.Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.13 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu.Analogiškoje SKDS apklausoje, kuri buvo surengta pernai, 83 proc. respondentų pasisakė už tai, kad prezidentas būtų renkamas tiesiogiai, o ne parlamento.
Per pirmąjį balsavimą nepavyko išrinkti naujojo prezidento Latvijos Seime trečiadienį per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per slaptą balsavimą gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas - 24, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ - 23, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras - 6 balsus.Pirmojo balsavimo turo rezultatus paskelbęs rinkimų komisijos vadovas Ingmaras Lydaka informavo, kad šeši balsalapiai buvo sugadinti.