Į valstybės vadovo postą pretenduoja keturi kandidatai, tačiau turint galvoje, kad prezidentą netiesiogiai renka 100 narių turintis Seimas, neaišku, ar kuriam nors iš jų pavyks užsitikrinti 51 balsą, kurio reikia siekiant pakeisti šiame poste centristą Andrį Bėrzinį.

Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

A.Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybė vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai.

„Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, - naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.

„Dabar Latvijoje niekas nežino, kas bus kitas prezidentas. Tai reiškia, kad stebime tai kaip futbolo mačą“, - pridūrė jis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkimų favoritais laikomi gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), bei valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas.

Raimondas Vėjuonis
Foto: AFP/Scanpix

Didžiausia valdančiosios koalicijos narė - centro dešinioji „Vienybė“ - pareiškė paramą R.Vėjuonio kandidatūrai.

R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Tuo tarpu 59 metų E.Levitas sako, kad jo „prioritetai yra teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“.

Latvija, kuri 1991-aisiais ištrūko iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui po to, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

„Jaučiamas didžiulis nerimas dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijos požiūrio į tarptautinę teisę“, - naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė buvusi šalies vadovė Vaira Vykė-Freiberga, kuri prezidento poste dirbo 1999-2007 metais.

„Manau, kas bebūtų išrinktas prezidentu, jam derėtų skirti dėmesį mūsų saugumui“, - pridūrė ji.

Posto siekia ir buvęs žymus krepšininkas

Valstybės vadovo posto taip pat siekia buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas 43 metų Martinis Buondaras, kurį iškėlė nedidelis opozicinis Latvijos regionų susivienijimas, ir Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.

„Santarvės centras“ užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, tačiau kitos politinės partijos atsisakė su juo bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos.

S.Dolgopolovas sakė, kad jei būtų išrinktas 2,1 mln. gyventojų turinčios Latvijos prezidentu, stengtųsi mažinti takoskyrą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų.

„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už Martinį Buondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, - AFP Rygoje sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M.Buondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.

Etninis rusas Sergejus Borisovas AFP sakė, jog nebalsuotų už S.Dolgopolovą.

„Gyvenu netoli sienos su Rusija. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų Vėjuonis ar net Levitas“, - sakė jis.

Visi keturi kandidatai varžysis pirmajame balsavimo ture, kuriame mažiausiai balsų surinkęs pretendentas turės pasitraukti iš kovos. Tuomet bus rengiamas antrasis ratas, kuriame varžysis trys kandidatai, o vėliau trečiasis - tik su dviem pretendentais.

Tačiau Seimo nariams turint galimybę per balsavimą susilaikyti ir esant įvairių užkulisinių susitarimų tikimybei, nėra jokių garantijų, kad naująjį prezidentą šalis turės jau trečiadienį.

Jei laimėtojas nepaaiškės, po maždaug 10 dienų visas procesas su naujais kandidatais bus rengiamas iš naujo.

Jei nė vienas iš kandidatų trečiadienį negaus 51 balso, per 10 dienų turės būti surengtas naujas balsavimas.

E. Levitas: tai intelektinis darbas

Egilas Levitas
Foto: AFP/Scanpix



Prezidento pareigos nėra galios pozicija, tai intelektinis darbas, pareiškė Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas iškėlė kandidatu į prezidentus.

Interviu BNS jis sakė, kad Latvija yra parlamentinė respublika, todėl esamų prezidento galių, jo nuomone, iš esmės pakanka.

Kalbėdamas apie svarbiausius Latvijos užsienio politikos prioritetus ateinantiems ketveriems metams, E.Levitas sakė, jog siektų, kad būtų išnaudotos visos politinės ir ekonominės galimybės, kurios atsiveria Latvijai, jai būnant Europos Sąjungos nare.

Jis taip pat sakė, jog siektų gerų santykių su visomis kaimyninėmis valstybėmis ir stengtųsi prisidėti prie tarptautinės teisės viršenybės ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo visame pasaulyje.

„Savo galia negalime pakeisti pasaulio, tačiau galime daryti jam įtaką savo minties jėga“, - sakė E.Levitas.

M. Buondaras: kariškiai turi būti pasirengę kovoti su bet kokiais iššūkiais

Martinis Buondaras
Foto: AFP/Scanpix


Būsimo Latvijos prezidento svarbiausias uždavinys bus užtikrinti, kad šalies ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios atremti bet kokius galimus iššūkius, pareiškė kandidatas į valstybės vadovus Martinis Buondaras, kurį iškėlė opozicinis Latvijos regionų susivienijimas.

Interviu BNS M.Buondaras sakė, jog labai svarbu užtikrinti Latvijos saugumo ir teisėsaugos tarnybų pasirengimą bendradarbiauti aukštu lygiu kovojant su šiuolaikinėmis grėsmėmis.

Pasak jo, taip pat svarbu, kad politiniai lyderiai būtų pasirengę priimti sprendimus ir ryžtingai veikti.

„Taikos metu prezidentas atstovauja valstybei tarptautinėje arenoje, todėl eidamas prezidento pareigas pasitelkčiau savo statusą, patirtį ir ryšius siekdamas užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su partneriais ir Latvijos interesų apsaugą pasinaudojant galimybėmis, kurias atveria Latvijos narystė NATO ir Europos Sąjungoje“, - sakė M.Buondaras.

Prorusiškos partijos kandidatas: reikia palaikyti reguliarius kontaktus su Rusija

Sergejus Dolgopolovas
Foto: AFP/Scanpix


Latvijai reikėtų palaikyti reguliarius kontaktus su Rusija, mano kandidatas į valstybės vadovus Sergejus Dolgopolovas, kurį iškėlė opozicinis prorusiškas kairiųjų „Santarvės centras“.

Interviu BNS S.Dolgopolovas sakė manąs, jog reikia pragmatiško dialogo tarp Latvijos ir Rusijos įvairiais lygiais.

„Kalbant apie istorinius klausimus, būtų itin svarbu atnaujinti abiejų šalių istorikų komisijų darbą ir remti tokius projektus, kaip bendras istorijos vadovėlių rengimas. Tai, suprantama, daug laiko reikalaujantis uždavinys“, - sakė jis.

Kandidatas į Latvijos prezidentus taip pat sakė, jog „turi būti rastas humaniškas ir tvarus pabėgėlių krizės sprendinys“.

„Aš manau, kad tarptautinės teisės ir jos įgyvendinimo mechanizmo atitikimo šiuolaikiniams iššūkiams klausimas taps vis svarbesnis“, - pažymėjo Seimo veteranas.

Didžiausia Latvijos Seimo frakcija palaikys tik savo kandidatą į prezidentus

Opozicijoje esančio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ frakcija, kuri yra didžiausia Latvijos Seime, per prezidento rinkimus balsuos tik už savo kandidatą, o šiam pasitraukus iš kovos, kitų kandidatų nepalaikys, trečiadienį žurnalistams pareiškė frakcijos pirmininkas Janis Urbanovičius.

Jis patikslino, kad „Santarvės centro“ deputatai dalyvaus visuose balsavimo turuose, palaikydami savo kandidatą Sergejų Dolgopolovą. Jei jis kuriame nors etape bus priverstas pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto, frakcija balsuos prieš visus likusius kandidatus.

„Mes neisime kur nors pailsėti, nepavargome nuo darbo parlamente“, - sakė J.Urbanovičius.

Latvijos Seimas renka naują valstybės vadovą
Premjerė: Latvijoje Nacionalinio aljanso parama Levitui neišklibins valdančiosios koalicijosTa aplinkybė, kad Nacionalinis aljansas lemiamame balsavime už Latvijos prezidentą pasirinko Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą, neišklibins valdančiosios koalicijos, pareiškė trečiadienį interviu Latvijos televizijai premjerė Laimduota Straujuma.Premjerė šiuo klausimu tarėsi su šios partijos deputatais Seime, – jie paaiškino, kad Nacionalinis aljansas pažadėjo palaikyti E.Levitą, jeigu jis bus pasirengęs balotiruotis kitame prezidento rinkimų rate.„Dabar sunku pasakyti, kas už ką balsavo“, – pažymėjo L.Straujuma.Kaip jau buvo skelbta, Latvijos Seimas per penktąjį balsavimą naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.Nacionalinio aljanso frakcijos lyderis Raivis Dzintaras po frakcijos posėdžio trečiadienį sakė, kad lemiamame balsavime Nacionalinis aljansas balsuos prieš R.Vėjuonio išrinkimą prezidentu.Per ketvirtąjį balsavimą už R.Vėjuonį balsavo 46 deputatai, o už jo varžovą – Europos Teisingumo Teismo teisėją E.Levitą, kurį iškėlė Nacionalinis aljansas, – 26 Seimo nariai.
A. Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad naujas šalies vadovas buvo išrinktas per vieną dienąKadenciją baigiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis išreiškė pasitenkinimą, kad Seimui naują šalies vadovą pavyko išrinkti per vieną dieną, trečiadienį vakare pranešė jo atstovė spaudai Lyga Krapаnė.Atstovė nurodė, kad A.Bėrzinis paskambino telefonu išrinktajam prezidentui Raimondui Vėjuoniui ir pasveikino jį su išrinkimu.„Prezidentas palinkėjo Vėjuoniui daug ištvermės, nes iš savo patirties žino, kad einant šias pareigas jos reikia labai daug“, – pridūrė L.Krapаnė.
Latvijos prezidentu išrinktas gynybos ministras R. Vėjuonis
Nacionalinis aljansas balsuos prieš R. Vėjuonio kandidatūrą Latvijos valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas per paskutinį balsavimą Seime dėl naujo šalies prezidento balsuos prieš gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, žurnalistams trečiadienį pranešė jo frakcijos lyderis Raivis Dzintaras.Prieš R.Vėjuonį taip pat turėtų balsuoti Latvijos opozicinė kairiojo sparno partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kuri anksčiau buvo pranešusi, kad jos frakcijos nariai balsuos prieš visus kandidatus į valstybės vadovo postą.Be to, po savo kandidato Sergejaus Dolgopolovo, kuris pralaimėjo per trečiąjį balsavimą, pasitraukimo R.Vėjuonis negali tikėtis nei opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“, nei opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA), kurių kandidatą Martinį Buondarą taip pat lydėjo nesėkmė, balsų.
Kovos tik R. VėjuonisLatvijos Seime po ketvirtojo balsavimo kovoti dėl teisės tapti nauju šalies prezidentu liko tik vienas kandidatas - gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.Kaip nurodo šaltiniai parlamente, už R.Vėjuonį balsavo 46 deputatai, o už jo varžovą - Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, - 26 Seimo nariai.Prieš abu kandidatus balsavo 26 deputatai.Kadangi E.Levitas surinko mažiau balsų, jis tolesniame balsavime nebedalyvaus.Paskutiniame - penktajame balsavime Seimo nariai dabar balsuos tik dėl R.Vėjuonio kandidatūros.Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą.
Ir trečias balsavimas  – nesėkmingas Latvijos Seime per trečiąjį balsavimą nė vienam iš likusių trijų kandidatų į prezidento postą nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.Iš tolesnės rinkimų kovos pasitraukė opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ iškeltas kandidatas Sergejus Dolgopolovas, gavęs mažiausiai balsų.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per trečiąjį balsavimą vėl surinko daugiausiai balsų - 35.Valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas gavo 26 balsus.S.Dolgopolovas, kurio partija turi didžiausią frakciją Seime, per balsavimą surinko 23 balsus ir į kitą turą nepateko.Per trečiąjį balsavimą 12 parlamentarų balsavo prieš visus kandidatus, o du balsalapiai buvo sugadinti.Po dviejų balsavimų iš prezidento rinkimų kovos pasitraukė opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) iškeltas kandidatas Martinis Buondaras, surinkęs 7 balsus.Kitame rinkimų ture varžysis tik R.Vėjuonis ir E.Levitas.
Iškritus M. Buondarui, jo partija nepalaikys nė vieno kandidatoIš kovos dėl Latvijos prezidento posto iškritus opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) kandidatui Martiniui Buondarui, šios partijos frakcijos Seime nariai kituose rinkimų turuose balsuos prieš visus kandidatus, BNS sakė LRA frakcijos narys Artusas Kaiminis.Per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.M.Buondaras gavo mažiausiai - 7 balsus, todėl turi pasitraukti iš rinkimų kovos.Kitame rinkimų ture varžysis gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, pirmajame ture gavęs 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, surinkęs 25 balsus, ir parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“, gavęs 24 balsus.
Per pakartotinį balsavimą naujojo prezidento neišrinko Latvijos Seime trečiadienį ir per pakartotinį pirmojo turo balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų į prezidentus nepavyko surinkti pergalei reikalingo 51 balso.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, vėl gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas - 25, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ - 24, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras - 7 balsus.Iš viso galiojančiais pripažinti 96 balsalapiai, trys biuleteniai buvo sugadinti. Šeši parlamentarai balsavo prieš visus kandidatus.Latvijos opozicinė kairiojo sparno partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL) anksčiau buvo pranešusi, kad jos frakcijos nariai balsuos prieš visus kandidatus į valstybės vadovo postą.Kadangi M.Buondaras surinko mažiausiai balsų, jis turi pasitraukti iš rinkimų kovos.Antrajame rinkimų ture varžysis R.Vėjuonis, E.Levitas ir S.Dolgopolovas.
Apklausa: beveik trys ketvirtadaliai latvių pasisako už tiesioginius prezidento rinkimusDidžioji dauguma latvių - 70 proc. - mano, kad valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai, rodo naujausia apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų centras SKDS.Šiais metais vykdytos apklausos metu 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas rinkėjų, o 27 proc. apklaustųjų sakė, jog yra linkę jai pritarti.Tuo tarpu 11 proc. apklausos dalyvių buvo linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria.13 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu.Analogiškoje SKDS apklausoje, kuri buvo surengta pernai, 83 proc. respondentų pasisakė už tai, kad prezidentas būtų renkamas tiesiogiai, o ne parlamento.
Per pirmąjį balsavimą nepavyko išrinkti naujojo prezidento Latvijos Seime trečiadienį per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per slaptą balsavimą gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas - 24, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ - 23, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras - 6 balsus.Pirmojo balsavimo turo rezultatus paskelbęs rinkimų komisijos vadovas Ingmaras Lydaka informavo, kad šeši balsalapiai buvo sugadinti.